Nara laikotarpis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nara laikotarpis (奈良時代 Nara-jidai?) – Japonijos istorijos laikotarpis, buvęs nuo maždaug 710 iki 784 metų. Imperatorienė Genmei įkūrė sostinę Heijō-kyō (dabar vadinama Nara). Išskyrus 5 metus (740-745 m.), kai sostinė buvo vėl laikinai perkelta, Nara buvo japonų civilizacijos centras, kol imperatorius Kamu įkūrė naują sostinę Nagaoka-kyō (長岡京) Nagaokoj 784 metais prieš perkeliant ją į Heian-kyō (平安京) ar Kiotą (京都) po dešimtmečio 794 metais. Dauguma Japonijos visuomenės tuo metu buvo kaimuose susitelkę žemdirbiai, praktikavę šintoizmą, paremtą gamtos ir protėvių dvasių (kami) garbinimu. Sostinė Naroje buvo paremta Čangano (長安, šiandienos Xian 西安), Tangų Kinijos sostinės, modeliu. Tuomet Japonijos elitas perėmė daug Kinijos bruožų, įskaitant rašto sistemą (kandži, 漢字) ir budizmą.