Napoleono žygis į Rusiją
From Wikipedia, the free encyclopedia
Napoleono žygis į Rusiją – 1812 m. vykusi Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos Didžiosios armijos invazija į Rusijos imperiją. Pusšešto mėnesio trukusio puolimo metu prancūzų pajėgos patyrė triuškinamą pralaimėjimą.
Napoleono žygis į Rusiją | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Napoleono karai | |||||||
Pagal laikrodžio rodyklę nuo viršaus kairės: Borodino mūšis (Louis-François Lejeune); 1812 m. Maskvos gaisras (Albrecht Adam); Michel Ney Kauno mūšyje (Auguste Raffet); Prancūzų atsitraukimas (Ilarijonas Prianišnikovas) | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Pirmoji Prancūzijos imperija
Sąjungininkai: |
Rusijos imperija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
|
| ||||||
Pajėgos | |||||||
Didžioji armija: ~685000[3] 1393 pabūklų[4] 180000–200000 arklių[5][4] |
|||||||
Nuostoliai | |||||||
470000–530000 | 410000 | ||||||
1000000 karių ir civilių[13] |
1812 m. Rusija atvėrė savo uostus britų laivams. Napoleonas, norėdamas priversti rusus pripažinti blokadą ir užkirsti kelią jų invazijos į Varšuvos kunigaikštystę galimybei, pasiuntė prieš juos Didžiąją armiją – iš apie 650 000 karių. 1812 m. birželio 23 d. Napoleono pajėgos persikėlė per Nemuną ties Kaunu. Birželio 28 d. Napoleonas užėmė Vilnių, liepos 1 d. Napoleonas įkūrė laikinosios vyriausybės komisiją, kuri administravo Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijas ir Baltstogės sritį. Armija žygiavo per Rusiją, laimėdama keletą nedidelių susirėmimų ir Smolensko mūšį rugpjūčio 16-18 d., bet tomis pačiomis dienomis rusai sustabdė kitą dalį Prancūzijos pajėgų Polocko mūšyje ir tai apsaugojo juos nuo žygio į tuometinę Rusijos sostinę Sankt Peterburgą. Nepaisant to, pagrindinės Prancūzijos pajėgos, vadovaujamos Napoleono, toliau žygiavo į Maskvą. Rusijos kariuomenė traukdamasi naudojo išdegintos žemės taktiką, nusiaubdama vietoves, kuriomis turėjo žygiuoti Napoleono pajėgos, taip pat siekdama, kad priešas negautų resursų bei maisto atsargų. Tai dar žygio pradžioje nulėmė didelius Prancūzijos nuostolius ir smarkų dezertyravimą. Po Borodino mūšio Michailas Kutuzovas nusprendė palikti Maskvą be kovos. Rugsėjo 14 d. Prancūzijos armija įžengė į Maskvą. Napoleonas tikėjosi, kad kritus Maskvai Aleksandras I pasirašys taikos sutartį, tačiau pastarasis nesutiko ir atmetė visas Napoleono sąlygas. Napoleonas, bijodamas ilgiau pasilikti Maskvoje, įsakė kariuomenei trauktis. Padėtį labai apsunkino ankstyva žiema. Daug Prancūzijos karių mirė nuo šalčio, bado, ligų ir kazokų puldinėjimų. Tik apie 10 000 kareivių (neskaitant dezertyrų) paliko Rusiją.