From Wikipedia, the free encyclopedia
Italijos karalystė (it. Regno d'Italia, pranc. Royaume d'Italie) – karalystė aukštutinėje Italijoje, sudariusi asmenininę uniją su Napoleono Bonaparto Prancūzijos imperija.
Italijos karalystė it. Regno d'Italia pranc. Royaume d'Italie | |||||
Prancūzijos imperijos vasalinė valstybė | |||||
| |||||
| |||||
Himnas Marcia per l'imperatore Bonaparte | |||||
Italijos karalystė 1812 m. | |||||
Sostinė | Milanas | ||||
Kalbos | italų, prancūzų | ||||
Valdymo forma | absoliutinė monarchija | ||||
Karalius | |||||
1805–1814 | Napoleonas I | ||||
Era | Napoleonmetis | ||||
- Paskelbimas | 1805 m. kovo 17 d. d. | ||||
- Paryžiaus sutartis | 1814 m. gegužės 30 d. d. | ||||
Valiuta | Italijos lira | ||||
Šiuo metu priklauso: | Italija |
Po Italijos kampanijos, užkariautų teritorijų valdymą perėmė Napoleonas kaip Italijos karalius, o vicekaraliumi paskyrė savo posūnį Eženą de Boharnė. Karalystės teritorija apėmė dalį Pjemonto ir šiuolaikinius Lombardijos, Veneto, Emilijos-Romanijos, Friulio-Venecijos Džulijos, Trento, Pietų Tirolio ir Markės regionus.
Napoleonas I taip pat valdė likusią šiaurės ir centrinės Italijos dalį, tačiau tiesiogiai kaip Prancūzijos imperijos dalį, o ne kaip vasalinę valstybę.
Karalystės egzistavimas baigėsi 1814 m. po Napoleono pralaimėjimo ir jo galybės žlugimo.
Karalystės kariuomenė buvo įtraukta į Prancūzijos Didžiąją armiją ir dalyvavo visose Napoleono kampanijose.
Nuo 1805 m. iki 1814 m. Italijos karalystė aprūpino Napoleoną I maždaug 200 000 karių.[1][2]
1805 m. italų kariai tarnavo garnizonuose prie Lamanšo sąsiaurio, 1806–1807 m. dalyvavo Kolobžego ir Dancigo apgultyse, kovojo Dalmatijoje.[3] 1808–1813 m. Ispanijoje tarnavo ištisos italų divizijos, ypač pasižymėjusios vadovaujant Siušė prie Taragonos ir Sagunto.[4][5]
1809 m. Eženo Italijos armija sudarė dešinįjį Napoleono I invazijos į Austrijos imperiją sparną, iškovojo didelę pergalę prie Dėro ir nemažai prisidėjo prie pergalės prie Vagramo.[3][6]
1812 m. Eženas de Boharnė į Rusiją pasiuntė 27 000 Italijos karalystės karių.[7] Italai pasižymėjo prie Borodino ir Malojaroslaveco,[8][9] todėl buvo pripažinti:[10]
Rusijos kampanijos metu išgyveno tik 1000–2000 italų.[11] 1813 m. Eženas de Boharnė kuo ilgiau atsilaikė prieš austrų puolimą (Minčo mūšis),[8] o vėliau, 1814 m. vasarį, buvo priverstas pasirašyti paliaubas.[12]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.