From Wikipedia, the free encyclopedia
Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus).
| Gallus gallus domesticus | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Naminės vištos (Gallus gallus domesticus): patelė ir patinas (gaidys) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Gallus gallus domesticus Linnaeus, 1758 |
Priklausomai nuo veislės, naminių vištų svoris nuo 1,5 kg iki 5 kg, o patinėliai įprastai sunkesni už pateles ir tarp jų svoris gali skirtis iki 1 kg. Taip pat yra nykštukinių vištų veislės, jų svoris nuo 500 g iki 1,2 kg.
Senovėje romėnai maistui užaugintus viščiukus girdydavo vynu, kad būtų skanesni. Viduramžiais vištiena buvo tik aukštą valdžią turinčių žmonių patiekalas. Neturtingieji vištas augindavo tik dėl kiaušinių, pjaudavo jas tik visai pasenusias. Dabar vištienos gali nusipirkti kiekvienas. Prekyboje dažniausiai naudojama broilerių mėsa.
Naminės vištos įprastai gyvena 5-10 metų, žinoma seniausia, vardu Matilda išgyveno 16 metų ir buvo įrašyta į pasaulio Gineso rekordų knygą[1].
Vištos auginamos plačiai pasaulyje dėl mėsos ir kiaušinių. 2011 m. pasaulyje buvo auginama daugiau kaip 19 milijardų vištų.
Čia žiūrėti naminių vištų veislių sąrašą:
Dažniausios vištų veislės – baltieji leghornai ir rudieji rodailendai, o jų patinų – gaidžių veislės dažniausiai būna gikenas, jeda, karolina, folinkas, derima, meda, nediramas. Skirstomos į Amerikos, Viduržemio jūros, Anglijos ir Azijos veisles[2].
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
