Moravijos markgrafystė

Moravijos markgrafystė (ček. Markrabství moravské, vok. Markgrafschaft Mähren) – valstybė, dabartinės Čekijos teritorijoje, Šventosios Romos imperijos, vėliau Habsburgų monarchijos dalis. Ji koncentravosi Moravijos istoriniame regione.

Markrabství moravské Moravijos markgrafystė
Šventosios Romos imperijos dalis (1198-1806) Čekijos karūnos žemė (1348-1918)
← 1182 – 1918 →
Vėliava Herbas
Location of Markgrafystė Šventosios Romos imperijoje 1618 m.
Sostinė	Olomoucas (1182–1641) Brno (1641-1918)
Kalbos	Čekų, vokiečių, lotynų
Valdymo forma	Monarchija
Moravijos markgrafų dinastijos
1182-1306	Pšemislai
1310-1423	Liuksemburgiečiai
1490-1526	Jogailaičiai
1527-1918	Habsburgai
Istorija
- Įkurta	1182 m., 1182
- Įjungta į Čekoslovakiją	1918 m.

Istorija

Viduramžiais Moraviją kontroliavo germanai kvadai, vėliau slavai moravai. VII a. čia susikūrė Samo valstybė^[1], o 830 m. – Didžioji Moravija. Rytuose kilus madjarų grėsmei, šie nukariavo didžiąją dalį Moravijos teritorijos. Po 955 m. Lechfeldo mūšio Šventosios Romos imperatorius Otonas I atkariavo šias žemes iš Vengrijos ir atidavė valdyti Čekijos kunigaikščiui Boleslovui Rūsčiajam. Vėliau teritorija keletą kartų ėjo iš rankų į rankas tarp Čekijos ir Lenkijos.

Oficialiai markgrafystė suformuota 1182 m., kuomet Frydrichas Barbarosa sujungė Pšemyslų kunigaikštystes Brno, Olomoucą ir Znojmo. Pirmuoju markgrafu tapo Konradas II. Vėliau markgrafystė buvo valdoma kaip atskira valda, ir ją kas kartą paveldėdavo Čekijos karaliai. Iš pradžių čia valdė Pšemyslai, vėliau – Liuksemburgai. 1348 m. markgrafystė oficialiai įjungta į Čekijos karalystės žemes^[2].

Moravijos administraciniai vienetai 1893 m.

Nepaisant to, kad Moraviją formaliai valdė Čekijos karaliai, ji išlaikė teritorinį atskirumą ir savivaldą. Turėjo savo parlamentą (ček. Moravský zemský sněm), į kurį rinkdavosi Moravijos diduomenė ir kuris varžė markgrafų valdžią^[3].

1526 m. kartu su kitomis Čekijos karūnos žemėmis Moravija atiteko Habsburgų monarchijai, vėliau buvo valdoma kaip Austrijos karūnos žemė, o nuo 1867 m. – kaip Cisleitanijos dalis. 1918 m. susikūrus Čekoslovakijai, Moravijos markgrafystė panaikinta ir tapo Moravijos žeme jos sudėtyje.

Administracija

Nuo XIV a. markgrafystės teritorija buvo dalinama į kraštus (kraj) su centrais didžiuosiuose miestuose. 1848 m. jie buvo susmulkinti ir paversti apskritimis (okres).

1880 m. Moravijos markgrafystėje gyveno 2,15 mln. gyventojų. Iš jų 70 proc. buvo čekai, o 29,2 proc. – vokiečiai. Pastarieji koncentravosi pasienio teritorijose su Austrija ir Silezija bei didžiausiuose miestuose^[4].

Moravijos markgrafai

• Pšemyslai:
  • Bretislavas I (1019–1055), 1033-34 m. valdė jo tėvas Ulrichas I
  • Spytihnevas II (1055–1061)
  • Konradas I (1061–1092)
  • Ulrichas II (1092–1113)
  • Sobeslavas I (1113–1123)
  • 1123-1182 atskiras dalis Brno, Olomouce ir Znojme valdė skirtingos kunigaikščių atšakos
  • Konradas II Otonas (1182–1191)
  • Vladislovas I Henrikas (1197–1222)
  • Vladislovas II (1223–1227)
  • Pšemislas (1227–1239)
  • Vladislovas III (1239–1247)
  • Otokaras I (1247–1278)
  • Venceslavas II (1283–1305)
  • Venceslavas III (1305–1306)
• Rudolfas I (1306–1307)
• Henrikas Karintietis (1307–1310)

Čekijos istorija
Germanija (bojai)
Markomanai, Kvadai
Samo valstybė > Didžioji Moravija
Bohemijos kunigaikštystė (Pšemislai)
Bohemijos karalystė, Moravija
Husitų karai
Liuksemburgai > Jogailaičiai
Habsburgai
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Čekoslovakija:
Pirmoji, Antroji, Trečioji, Socialistinė
Čekija
Istoriniai regionai
Bohemija, Moravija, Silezija

• Liuksemburgiečiai
  • Jonas (1310–1333)
  • Karolis (1333–1349)
  • Jonas Henrikas (1349–1375)
  • Jobstas (1375–1411)
  • Zigmantas (1419–1423)
• Albertas V Austras (1423–1439)
• Vladislovas (1440–1457)
• Jurgis Podiebradietis (1458–1468)
• Motiejus Korvinas (1468–1490)
• Jogailaičiai
  • Vladislovas II Jogailaitis (1490–1516)
  • Liudvikas II (1516–1526)
• Habsburgai
  • Ferdinandas I (1527–1564)
  • Maksimilijonas II (1564–1576)
  • Rudolfas II (1576–1608)
  • Motiejus II (1608–1617)

Nuo 1611 m. markgrafai nesiskyrė nuo Čekijos karalių

Išnašos

1. Curta, Florin (2001). The Making of the Slavs: History and Archaeology of the Lower Danube Region, c. 500–700. Cambridge: Cambridge University Press.
2. Pánek, Jaroslav; Tůma, Oldřich (2009). A History of the Czech Lands. Prague: Charles University Press.
3. David, Jiří (2009). „Moravian estatism and provincial councils in the second half of the 17th century“. Folia Historica Bohemica. 1. 24: 111–165.
4. Urban, Otto (1998). „V.“. Czech Society 1848–1918. Cambridge: Cambridge University Press.