Mirino lagūna
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mirino lagūna arba Mirino ežeras (port. Lagoa Mirim, isp. Laguna Merín) – lagūninis ežeras pietų Brazilijoje (Pietų Rio Grandė) ir Urugvajuje; antroji pagal plotą Pietų Amerikos lagūna (po Patos ežero). Lagūnos ilgis apie 190 km, plotis iki 45 km, plotas 3830 km². Nuo Atlanto vandenyno ją skiria pelkėta 17–55 km pločio smėlio juosta (joje yra Mangeiros ežeras).[3]
Mirino lagūna | |
---|---|
Mirino lagūnos pakrantė ties Praja da Kapila (Brazilija) | |
Vieta | Brazilija Urugvajus |
Plotas | 3830 km² |
Kranto linijos ilgis | 547[1] km |
Kilmė | jūrinė |
Didžiausias gylis | 5–6 m |
Įteka | Žagvaraunas, Takvari, Seboljati[2] |
Išteka | San Gonsalo kanalas |
Koordinatės | 32°45′0″ p. pl. 52°50′0″ v. ilg. |
Vikiteka | Mirino lagūna |
Su šiauriau plytinčia Patoso lagūna jungiasi San Gonsalo kanalu (Canal do São Gonçalo).
Mirino ežero baseiną (apie 60 000 km²) sudaro žemos, drėgnos lygumos, pievos, šlapžemės. Vidutinis metinis kritulių kiekis siekia 1 200–1 500 mm. Lagūnos vanduo naudojamas pasėlių (ypač ryžių) drėkinimui. Mirino lagūna laivuojama nedidelės grimzlės laivais.[4] Pakrantės pelkėtos, didelių gyvenviečių nėra.