žemutinių sorbų poetė From Wikipedia, the free encyclopedia
Mina Vitkoic (žem. sorb. Mina Witkojc, vok. Wilhelmine Wittka, 1893 m. gegužės 25 d. Burgas, Vokietija – 1975 m. lapkričio 11 d. Papicas, Vokietijos Demokratinė Respublika) – žemutinių sorbų poetė, prozininkė, vertėja, žurnalistė ir publicistė. Ji ir Matas Kosykas laikomi žemutinių sorbų poezijos klasikais. Jakubo Čišinskio premijos laureatė.
Mina Witkojc | |
---|---|
Gimė | 1893 m. gegužės 25 d. Burgas, Žemutinė Lužica, Vokietija |
Mirė | 1975 m. lapkričio 11 d. (82 metai) Papicas, Žemutinė Lužica, Vokietijos Demokratinė Respublika |
Veikla | poetė, prozininkė, vertėja, žurnalistė, publicistė |
Gimė 1893 m. gegužės 25 d. Burge valstiečių Frico Polenco ir Marjanos Vitkoic šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje tapo našlaite. Nuo 1899 iki 1907 m. mokėsi vidurinėje Burgo mokykloje. Nuo 1907–ųjų Berlyne 10 metų dirbo kambarine, floriste ir karinės pramonės darbininke. 1917 m. grįžo į gimtąjį miestą ir kaimo ūkiuose dirbo samdine.
1921 m. susipažino su čekų ir aukštutinių sorbų šviesuomenės grupe, jie M. Vitkoic įkvėpė imtis sorbų kultūrinės veiklos. 1922 m. žurnale „Łužica“ publikavo savo pirmąjį eilėraštį. 1923 m. persikėlė į Bauceną, ten iki 1931 m. dirbo žemutinių sorbų laikraščio „Nowy Casnik“ redaktore. Jai dirbant redaktore laikraščio tiražas nuo 200 pasiekė 1200 egzempliorių tiražą. Tuo pat metu ji bendradarbiavo su sorbų visuomenės veikėjais Arnoštu Muka ir Janu Čiža. 1925 m. išleido savo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Dolnoserbske basni“ („Žemutinių sorbų eilėraščiai“). 1926 m. dalyvavo Ženevoje vykusiame Europos tautinių mažumų kongrese. Drauge į žemutinių sorbų kalbą vertė čekų rašytojų Boženos Nemcovos ir Petro Bezručo kūrinius. Atrado žemutinių sorbų liaudies rašytojas seseris Lizą ir Marjaną Domaškoic, padėjo joms užsiimti literatūra.
Veimaro respublikos metais už „antivokišką veiklą“ ne kartą buvo patraukta teisman.[1]
1933 m. nacių režimas jai uždraudė užsiimti literatūra ir žurnalistika, ji liko be pragyvenimo šaltinio, todėl grįžo į Burgą ir kaimo ūkiuose dirbo samdine. 1941 m. dėl sorbiškos veiklos nacių režimo buvo paskelbta „kenkėjišku elementu“ ir išsiųsta į Erfurtą, ten kaimuose dirbo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1945 m. publikavo poemą „Erfurtske spomnjeśa“ („Erfurto prisiminimai“), joje aprašė savo gyvenimą Erfurte.
1946 m. trumpam laikui persikėlė į Bauceną, čia dirbo visuomeninėje sorbų organizacijoje „Domowina“ („Tėvynė“), vėliau išvyko į Prahą ir joje gyveno iki 1954 m. 1954 m. grįžo į gimtąjį miestą ir čia gyveno iki savo gyvenimo pabaigos 1975 m.
1964 m. už literatūrinę veiklą jai buvo skirta Jakubo Čišinskio premija.
Paskutiniuosius savo gyvenimo metus leido senelių namuose Papico kaime netoli Burgo. Mirė 1975 m. lapkričio 11 d., palaidota Burgo kapinėse.
Žemutinių sorbų laikraščiui „Nowy Casnik“ rašė prozos kūrinius ir eiles. Buvo viena iš literatūros rinkinio „Serbska Pratyja“ organizatorių. 1934 m. išleido poezijos rinkinį „Wĕnašk błośańskich kwĕtkow“, kuris jai atnešė populiarumą.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.