Milas (sala)

36°41′ š. pl. 24°25′ r. ilg.

Milas Kikladų salyne

Milas (gr. Μήλος) – sala Egėjo jūroje, Kikladų salyno pietvakariuose, priklauso Graikijai, Pietų Egėjo periferijai. Plotas – 160 km².

Sala netaisyklingo pavidalo, iš šiaurės į pietus driekiasi 23 km, iš rytų į vakarus – 13 km. Milas – vulkaninės kilmės sala, jos paviršius labai kalnuotas. Aukštis iki 748 m (Pranašo Elijo k.). Iš šiaurės į salą įsiterpia gili įlanka – buvusio vulkaninio kraterio dalis. Rytų pakrantėje yra karštųjų versmių. Visiškai šalia Milo krantų prigludusios Kimolo, Poliego ir Antimilo salos. Mile būdingi kultūriniai kraštovaizdžiai (javų pasėliai, vynuogynai, alyvmedžių giriatės), yra subtropinių krūmynų, pušynų.

2011 m. Mile gyveno 4977 žmonės. Pagrindinė gyvenvietė – Plaka (~800 gyv.). Verčiamasi turizmu. Kasamas kaolinas, molis (seniau taip pat marmuras, gipsas, obsidianas, baritas, siera). Auginami vynmedžiai, alyvmedžiai, kviečiai, kukurūzai,^[1] medvilnė, vaismedžiai. Laikomos avys, ožkos.

Istorija

Obsidianas Mile buvo kasamas bent nuo 13 tūkstm. pr. m. e. Bronzos amžiuje saloje įkurta Filakopų žvejų gyvenvietė. Rasta daug Mikėnų laikotarpio keramikos. Vėliau salą užkariavus dorėnams, pradėti gaminti bareljefai (V a. pr. m. e.). 415 m. pr. m. e. saloje vyko Milo mūšis (Peloponeso karo dalis). Atėnams grasinant užimti Milą, įvyko garsusis Milo dialogas tarp atėniečių ir miliečių. Užgrobę Milą, čia apsigyveno atėniečiai. Viduramžiais salą užėmė piratai. Buvo valdoma "Crispi" dinastijos. 1580 m. Milą užgrobė turkai.

Šioje saloje rasta garsioji Milo Veneros skulptūra, taip pat Asklepijo, Poseidono, Apolono skulptūros.

Galerija

• 
  Palydovinė nuotrauka
• 
  Cerkvė Plakoje
• 
  Pakrantė
• 
  Sarakiniko paplūdimys

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 282

Vikiteka: Milas (sala) – vaizdinė ir garsinė medžiaga