Memento mori
From Wikipedia, the free encyclopedia
Memento mori (lot. atmink, kad mirsi) – lotynų kalbos posakis, primenantis, kad žmogus yra mirtingas. Plačiai vartojamas viduramžių krikščionybės teorijoje ir praktikoje, vaizduojant mirtingumą, pabrėžiant žemiško gyvenimo tuštybę, laikiną turtų ir siekių pobūdį. Ši frazė dažniausiai siejama su ars moriendi („menu numirti“), atitinkama Vakarų literatūra. Memento mori yra svarbi asketinių disciplinų dalis kaip charakterio tobulinimo priemonė, ugdanti atsiskyrimą ir kitas dorybes, nukreipianti dėmesį į sielos nemirtingumą ir pomirtinį gyvenimą.
Mene memento mori yra meninis ar simbolinis priminimas apie mirtingumą.[1] Europos krikščioniškojo meno kontekste „posakis [...] išsivystė su krikščionybės augimu, kuris pabrėžė dangų, pragarą ir sielos išgelbėjimą pomirtiniame gyvenime“.[2]