Mccheta

Mccheta – miestas Gruzijoje, administracinis Mcchetos-Mtianetijos regiono centras. Vienas seniausių Gruzijos miestų, senoji šalies sostinė. Įsikūręs Aragvio ir Kuros santakoje, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Tbilisio. Per miestą eina Tbilisį ir Suchumį jungiantys geležinkelis ir plentas. Išplėtota mezginių gamyba, maisto pramonė. Veikia archeologijos institutas, Kraštotyros muziejus. Dėl paminklų gausos ir jų istorinės reikšmės Istoriniai Mcchetos paminklai 1994 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Mccheta მცხეთა
Miesto panorama
Mccheta 41°51′0″ š. pl. 44°43′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė	Gruzija
Rajonas	Mcchetos rajonas
Gyventojų (2014[2])	7 940
Altitudė	460 m
Vikiteka	Mccheta
Kirčiavimas	Mcchetà
UNESCO	(angl.) (pranc.): 708

Istorija

Kuros ir Aragvio santaka

Ankstyviausios miesto liekanos datuojamos ~1000 m. pr. m. e. III a. pr. m. e. – V m. e. a. Mccheta buvo Iberijos karalystės sostinė. Čia 317 m. krikščionybė buvo paskelbta valstybine religija. Vachtango I Gorgasalio sūnus Dačis perkėlė sostinę į lengviau apginamą Tbilisį, tačiau Mccheta išliko religiniu centru. Gruzijos karalių karūnacijos ir laidojimai vykdavo Mcchetoje iki karalystės galo XIX a. Mccheta tebėra Gruzijos stačiatikių bažnyčios centru.

Architektūra

Išliko antikinio (X a. pr. m. e.) Samtavrės nekropolio liekanos, kurį sudaro kupolinė IV a. bažnyčia, XI a. Samtavrės bažnyčia, vieuolyno pastatai. Vieni svarbiausių Mcchetos paminklų yra XI a. pr. Sveticchovelio katedra, Melchizedeko rūmai su vartais ir Džvario vienuolynas ir bažnyčia (VI a.). Jie turėjo įtakos viduramžių Kaukazo architektūros vystymuisi.

Mcchetoje taip pat yra Armaz Cichės tvirtovės (III a. pr. m. e.) ir akropolio liekanos. Bebris Cichės tvirtovė (XIV a.), Achalkalakuri vienuolynas, Kalaubani šv. Jurgio bažnyčia ir kiti istoriniai paminklai.^[3]

Sportas

• FC Mcxeta Urioni (futbolo klubas),
• Centrinis stadionas.

Šaltiniai

1. Cites & towns of Georgia
2. Cites & towns of Georgia
3. Mccheta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 529-530 psl.