Mae West

Merė Džeinė „Mei“ Vest (angl. Mary Jane „Mae“ West, 1893 m. rugpjūčio 7 d. Bruklinas (Niujorkas), JAV – 1980 m. rugpjūčio 17 d. Los Andželas, JAV) – amerikiečių aktorė, dainininkė, scenaristė, dramaturgė ir sekso simbolis, viena skandalingiausių to meto žvaigždžių. 1999 m. Amerikos kino institutas M. Vest skyrė 15-ą vietą iškiliausių žvaigždžių moterų sąraše.^[1]

Mae West
M. Vest 1936 m.
Gimė	1893 m. rugpjūčio 7 d. Bruklinas,  JAV
Mirė	1980 m. rugpjūčio 17 d. (87 metai) Los Andželas,  JAV
Veikla	aktorė, dainininkė, scenaristė, dramaturgė

Biografija

Merė Džeinė Vest gimė 1893 m. rugpjūčio 17 d. Brukline, Niujorko valstijoje boksininko Džeko Vesto (Jack West)^[2][3][4] ir vokiečių (bavarų) kilmės madų modelio Matildos Delger (Mathilde Doelger) šeimoje.^[5] M. Vest pradėjo vaidinti teatre nuo 5-erių metų, studijavo baletą, pasirodydavo pramoginiuose renginiuose, o 1918 m. sukūrė šokį „šimi“ (shimmy), kuris labai išpopuliarėjo praėjusio amžiaus 3-ajame dešimtmetyje.^[6] Parašė tokias pjeses, kaip „Nepataisomas nusidėjėlis“ („The Constant Sinner“) ir komedijų, pavyzdžiui, trijų veiksmų pjesę „Daimonda Lil“ („Diamond Lil“), pasižyminčią pikantiškumu ir lengvabūdiškumu. Kai kuriuos iš savo sukurtų vaidmenų M. Vest pati atliko kine ir teatre.

Nuo pat karjeros pradžios 2-ajame dešimtmetyje vodeviliuose, ji traukė dėmesį kimiu žemu balsu, įspūdinga figūra ir provokuojančiu požiūriu. Per trumpą laiką tapo žvaigžde. Pirmąjį pagrindinį vaidmenį Brodvėjuje atliko 1926 m. – tai buvo spektaklis „Seksas“ („Sex“), kuriam ji parašė scenarijų, jį režisavo ir prodiusavo. Spektaklyje pasakojama apie Niujorko uosto prostitutę, o tekstas ir M. Vest vaidybos maniera tais laikais buvo tokie neįprasti, kad laikraščiai atsisakė viešinti kūrinį. Vis dėlto spektaklis sulaukė anšlago, buvo suvaidintas 375 kartus, kol kovos su nedorybėmis draugijai pavyko pašalinti spektaklio plakatus. Autorė buvo nuteista kalėti aštuonias paras, apkaltinta „jaunimo tvirkinimu“.^[7]

Pagal 1928 m. parašytą garsiąją pjesę „Daimoda Lil“ 1933 m. buvo pastatytas filmas „Ji pasielgė su juo neteisingai“ („She Done Him Wrong“), jame pagrindinį vaidmenį atliko pati M. Vest ir jos atrastasis Keris Grantas. Nauja šio filmo versija buvo nufilmuota 6-ajame dešimtmetyje. Po daug metų M. Vest sakė: „Įsitikinau, kad scenoje galima sakyti viską, jei tik naudosi ironišką toną.“^[8] Tad neabejotina, jog M. Vest ironija 1928 m. buvo reikalinga tam, kad drąsūs jos kūrinių dialogai būtų toleruojami.

„Daimonda Lil“ grįžta iš Kalifornijos į Niujorką, 1933 m.

1932 m. atvykusi į Holivudą su kino kompanija „Paramount Pictures“ sudarė sutartį – gaudavo 5000 dolerių per savaitę (110 000 dolerių pagal 2023 m. vertę).^[9] Paeiliui vaidino filmuose „Naktis po nakties“ („Night After Night“, 1932), „Ji pasielgė su juo neteisingai“ (sumušė visus pelningumo rekordus) ir „Aš ne angelas“ („I’m No Angel“, 1933) – visi filmai lengvo turinio, M. Vest prisidėjo prie jų scenarijų ir atskleidė savo seksualumą. Šiuo laikotarpiu įsitvirtino toks jausmingumą įprasminantis M. Vest įvaizdis: ji tingiai guli ant sofos arba, viena ranka remdamasi į kėdę, yra įsisupusi į baltus lapių kailinius su gilia iškirpte.^[10] Jos nuotraukų būdavo pilna kareivinėse, paaugliai jas slėpdavo knygose, vairuotojai jos atvaizdais puošdavo sunkvežimius. Jos vardas primindavo nuodėmę, kaip ši buvo suvokiama pagal to meto puritonišką moralę. Didelė krūtinė netgi paskatino ją „dalyvauti kariniuose veiksmuose“: RAF (Britų Karališkoji aviacija) jos garbei suteikė pavadinimą gelbėjimosi liemenėms.^[11]

6-ajame dešimtmetyje, keičiantis moterų įvaizdžiui, M. Vest nutolo nuo kino, bet ne nuo pramogų verslo: ji surengė turą po naktinius klubus, kuriuose apsupta jaunų žmonių dainavo savo prieškarinius hitus, bet jaunąją publiką kur kas labiau žavėjo jos kūno išraiškingumas, o ne talentas. 1956 m. aktorė išleido savo dainų rinkinį „Nuostabioji Mei Vest“ („The Fabulous Mae West“),^[12] o 1966 m. – du roko albumus.^[13]

Po to ji pasirodė tik dviejuose filmuose: „Maira Brekenbridž“ („Myra Breckenbridge“, 1969) ir „Sekstetas“ („Sextet“, 1978), pastarasis sukurtas pagal pirmąjį jos darbą prieš 52-ejus metus.^[14]

Mei Vest 1911–1943 m. buvo ištekėjusi už vodevilių aktoriaus Frenko Voleso (Frank Wallace, tikrasis vardas Frank Szatkus), su kuriuo išsiskyrė.^[15] 1954–1980 m. (iki mirties) jos partneris buvo 30 metų jaunesnis Polas Novakas (Paul Novak, tikrasis vardas Chester Rybinski) – Las Vegaso scenos raumeningasis vyrukas, imtyninkas, buvęs Misteris Kalifornija ir buvęs jūreivis prekybininkas.^[16][17] Mei Vest vaikų neturėjo. Po daugybės insultų ji mirė 1980 m. lapkričio 22 d., sulaukusi 87-erių. Palaidota Kiparisų kapinėse Brukline, Niujorke.^[18] ​

Nuorodos

• M. Vest filmografija
• M. Vest teatre
• M. Vest nominacijos ir apdovanojimai

Išnašos

1. „America's Greatest Legends“ (PDF). AKI. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-16. Nuoroda tikrinta 2023-12-06.
2. Wortis Leider, Emily (2000). Becoming Mae West. Da Capo Press. p. 20. ISBN 978-0-306-80951-4.
3. Watts, Jill (2003). Mae West: An Icon in Black and White. Oxford University Press US. p. 10. ISBN 978-0-19-516112-0.
4. West, Mae (1959). Goodness Had Nothing to Do With it. Prentice-Hall. p. 1.
5. Wortis Leider, Emily (2000). Becoming Mae West. Da Capo Press. p. 21. ISBN 978-0-306-80951-4.
6. Tuska, Jon (1992). The Complete Films of Mae West. Citadel Press. pp. 25–26. ISBN 978-0-8065-1359-1.
7. Watts, Jill (2003). Mae West: An Icon in Black and White. Oxford University Press US. pp. 88–89. ISBN 978-0-19-516112-0.
8. Eells, George; Musgrove, Stanley (1982). Mae West: A Biography. Morrow. p. 127. ISBN 978-0-688-00816-1.
9. Leonard, p. 103.
10. Roger Ebert (1980-11-23). „Remembering Mae West“. rogerebert.com. Nuoroda tikrinta 2023-08-17.
11. „Life Preserver, 1941 pattern, 'Mae West': Royal Air Force“. iwm.org.uk. Nuoroda tikrinta 2023-08-17.
12. Ward, Carol Marie (1989). Mae West: A Bio-bibliography. Greenwood Press. p. 199. ISBN 978-0-313-24716-3.
13. Louvish, Simon (2006). Mae West: It Ain't No Sin. Faber and Faber. p. 394. ISBN 978-0-571-21949-0.
14. „Mae West. Credits (text only)“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-08-17.
15. Maurice Leonard in Mae West, Empress of Sex ISBN 0-00-637471-9, pp. 29–30
16. Thomas, Kevin (1999-07-15). „Paul Novak, 76; 26-Year Companion of Actress Mae West“. Los Angeles Times.
17. Eels, Stanley (1982). Mae West. William Morrow & Co. pp. 249, 250. ISBN 978-0-688-00816-1.
18. „Mae West“. findagrave.com. Nuoroda tikrinta 2023-08-17.