From Wikipedia, the free encyclopedia
Lombardija (it. Lombardia) – regionas šiaurės Italijoje, tarp Alpių ir Po slėnio. Lombardijos kaimynystėje įsikūrę Pjemonto, Emilijos-Romanijos, Veneto, Trentino-Pietų Tirolio regionai ir Šveicarija. Krašto sostinė – Milanas. Lombardijoje gyvena šeštadalis visos Italijos gyventojų.[1]
| Lombardija it. Lombardia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Italija | ||||||
| Zona | Šiaurės Italija | ||||||
| Administracinis centras | Milanas | ||||||
| Provincijos | Bergamas, Brešija, Komas, Kremona, Lekas, Lodis, Mantuja, Milanas, Mondza ir Briandza, Pavija, Sondrijas, Varezė | ||||||
| Komunų skaičius | 1546 | ||||||
| Prezidentas | Attilio Fontana | ||||||
| Gyventojų | 9 967 485 | ||||||
| Plotas | 23 861 km² | ||||||
| Tankumas | 418 žm./km² | ||||||
 Vikiteka | LombardijaVikiteka | ||||||
Senovėje šis kraštas vadintas Insberija (pagal čia gyvenusių keltų genties – insubrų pavadinimą). II a. pr. m. e. žemes užkariavo romėnai ir įkūrė Cizalpinės Galijos provinciją. V-VII a. provinciją puldinėjo ostgotai, Bizantija, langobardai. Būtent iš jų pavadinimo kilo ir dabartinis regiono pavadinimas. Langobardai (dar vadinami ir lombardais) kalbėjo germanų kalba. Lombardų, frankų ir bavarų diduomenės santykiai buvo labai geri ilgus amžius. Iki XV amžiaus visa šiaurinė Italija buvo vadinama Lombardija.
VIII a. Lombardija priklausė Karolingų, X a. Šv. Romos imperijoms, XI-XIII a. kūrėsi miestai-komunos. Nuo 1535 m. Lombardiją valdė Ispanija, 1714–1797 m. priklausė Austrijai. 1815–1859 m. tapo Venecijos karalystės dalimi. 1859 m. įėjo į Italijos sudėtį.
Nuo Lombardijos pavadinimo istoriškai yra kilęs terminas „lombardas“ – įmonė, skolinanti pinigus (nes pirmieji lombardiniai kreditai dar viduramžiais paplito iš Lombardijos, kur pirkliai už užstatą skolindavo pinigus).
Lombardijos ekonomika – stipriausia Italijoje. Regione veikia daug Italijos ir tarptautinių korporacijų, išplėtota įvairiašakė pramonė – spalvotoji ir juodoji metalurgija, mašinų, elektronikos bei elektrotechnikos gamyba, tekstilės, siuvimo, baldų, maisto pramonė. Lombardijos ūkyje reikšmingą indėlį sukuria paslaugų sektorius – veikia daug bankų, draudimo bendrovių, vertybinių popierių birža, nutiesta daug geležinkelių linijų ir automagistralių, laivuojama Po upė. Alpių regione veikia daug hidroelektrinių. Srityje funkcionuoja stiprus žemės ūkio sektorius, plėtojamas turizmas, ypač daug slidinėjimo centrų.
| Savivaldybė | Gyv. skaičius (2011 m.[2]) |
Provincija |
|---|---|---|
| Milanas | 1 337 178 | Milano provincija |
| Brešija | 194 451 | Brešos provincija |
| Monca | 122 848 | Mondzos ir Briandzos provincija |
| Bergamas | 120 694 | Bergamo provincija |
| Komas | 85 848 | Komo provincija |
| Busto Arsicijus | 82 060 | Varezės provincija |
| Sesto San Džovanis | 81 750 | Milano provincija |
| Varezė | 81 684 | Varezės provincija |
| Činizelo Balzamas | 74 527 | Milano provincija |
| Kremona | 72 114 | Kremonos provincija |
| Pavija | 71 137 | Pavijos provincija |
| Vidževanas | 63 806 | Pavijos provincija |
| Lenjanas | 59 576 | Milano provincija |
| Galaratė | 51 870 | Varezės provincija |
| Ro | 50 963 | Milano provincija |
| Mantuja | 48 777 | Mantujos provincija |
| Lekas | 48 324 | Leko provincija |
| Kolonjo Moncezė | 47 982 | Milano provincija |
| Paderno Dunjanas | 47 797 | Milano provincija |
| Lodis | 44 524 | Lodžio provincija |
| Serenjas | 43 785 | Mondzos ir Briandzos provincija |
| Lisonė | 43 357 | Mondzos ir Briandzos provincija |
| Rocanas | 41 544 | Milano provincija |
| Dezijus | 40 899 | Mondzos ir Briandzos provincija |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
