Lodianas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lodianas (angl. Lothian /ˈloʊ.ði.ən/; škot. gėl. Lodainn; arch.škot. gėl. Labhdaidh) – istorinė Škotijos sritis Škotijos žemumoje (Pietryčių Škotija), esanti tarp pietinio Forto fjordo (angl. Firth of Forth) kranto ir Lamermjūro kalvų (angl. Lammermuir Hills).
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/1/1a/ScotlandLothian1974.png)
Pagrindinis miestas yra Škotijos sostinė Edinburgas. Kiti svarbūs miestai yra Livingstonas, Batgitas (Bathgate), Linlitgou (Linlithgow), Pietų Kvinsferis (South Queensferry), Hadingtonas (Haddington), Tranentas (Tranent), Nort Berikas (North Berwick), Musselburgh, Dalkitas (Dalkeith), Bonnyrigg ir Danbaras (Dunbar).
Istoriškai Lodianu vadino provinciją, kuri apėmė dabartinį Lodianą ir Bordersą. VII a. šią teritoriją ėmė valdyti anglų Bernicija, vėliau šiauriausia karalystės Nortumbrijos dalis. Tai truko neilgai, nes anglų valdžia Lodiane sparčiai nusilpo po Dun Nechtain mūšio, kuriame anglai pralaimėjo piktams. Tai, kad Lodianas buvo kita šalis nei Nortumbrija rodo ir išlikęs jo britiškas (viena iš keltų kalbų) pavadinimas, kurį naudojo net Anglijos metraštininkai. 1018 m. Lodianą prisijungė Škotijos karalystė.[1]
Vėliau Lodianas buvo padalintas į 3 grafystes – Rytų Lodianas, Vidurinis Lodianas ir Vakarų Lodianas.