Lietuvos vandenų žuvų fauna susiformavo poledyniniu laikotarpiu, todėl yra jauna ir negausi rūšių, bet savita. Lietuvos vidaus vandenyse ir ties jos Baltijos jūros pakrante, įskaitant retas praeives, aptinkamos 82 vietinių žuvų rūšys (įskaičiavus syko ir upėtakio savaimines formas – 84 rūšys), iš kurių 78 (įskaičiavus syko ir upėtakio savaimines formas – 80) priskiriama kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasiui bei 4 rūšys[1] bežandžių (Agnatha) antklasiui. Lietuvoje 6 rūšių žuvys yra įrašytos į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus[2]. Kaulinių žuvų (Osteichthyes) 2 vietinės rūšys istoriniais laikais Lietuvoje išnyko.
Lietuvoje gyvena ir svetimvandenės žuvys, iš kurių 17 (įskaičiavus syko dvi formas ir ripusą – 20) rūšių yra introdukuotos ir auginamos žuvininkystės ūkių tvenkiniuose, bei 5 invazinės rūšys.
Lietuvos vietinės gėlavandenės žuvys
Sąraše savaiminės, natūraliai gyvenančios Lietuvos upėse, ežeruose, Kuršių mariose ir kituose tik gėlo vandens telkiniuose žuvys, viso 34 (su syko ir upėtakio formomis – 36) rūšys – tarp kurių 31 (su syko ir upėtakio formomis – 33) rūšis priskiriamos kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasiui bei 3 rūšys priskiriamos bežandžių (Agnatha) antklasiui:
- Paprastasis lynas (Tinca tinca) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena Lietuvos ežeruose, lėtai tekančiose upėse, senvagėse, žvyro karjeruose. Lietuvoje gana dažnas. Tituluotas Lietuvos tautine žuvimi.
- Srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi upėse. Lietuvoje labai dažna.
- Paprastoji aukšlė (Alburnus alburnus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi upėse ir pratakiniuose ežeruose. Lietuvoje labai dažna.
- Paprastoji saulažuvė (Leucaspius delineatus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena stovinčiame arba lėtai tekančiame vandenyje – kai kuriuose ežeruose, Nemuno žemupyje, Kuršių marių įlankose, tvenkiniuose. Lietuvoje dažna.
- Paprastasis karšis (Abramis brama) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Lietuvoje paplitusi ežeruose, upėse, taip pat gyvena Kuršių mariose. Labai dažna žuvis.
- Paprastasis ūsorius (Barbus barbus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi upėse. Lietuvoje dažna.
- Paprastasis plakis (Blicca bjoerkna syn. Abramis bjoerkna) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi ežeruose ir upėse. Lietuvoje dažna.
- Paprastasis arba auksinis karosas (Carassius carassius) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi ežeruose ir upėse. Lietuvoje dažna.
- Paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategoriją.
- Paprastasis gružlys arba kelbukas (Gobio gobio) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi srauniose upėse, retesnė pratakiuose ežeruose. Lietuvoje labai dažnas.
- Europinis šapalas (Leucisus cephalus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena srauniose upėse. Mėgsta švarius vandens telkinius žvirgždėtu arba smėlėtu dugnu, ypač sutinkama rėvose. Lietuvoje dažnas.
- Paprastoji meknė (Leuciscus idus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi gėluose vandenyse (Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje), Kuršių mariose. Dažniausiai laikosi upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Lietuvoje dažna. Šalyje taip pat aklimatizuota meknės atmaina orfa (Leuciscus idus var. orphus), kuri yra labai reta žuvis.
- Paprastasis strepetys (Leuciscus leuciscus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena upėse ir upeliuose, mėgsta švarų, tekantį vandenį, smėlėtą arba molingą dugną. Pasitaiko pratekančiuose ežeruose.
- Ežerinė rainė (Rhynchocypris percnurus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją.
- Paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi upėse ir upeliuose. Lietuvoje labai dažna.
- Paprastoji kartuolė (Rhodeus sericeus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi Lietuvos ežeruose ir upėse. Lietuvoje dažna.
- Paprastoji raudė (Scardinius erythropthalmus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusi ežeruose ir upėse. Labai dažna.
- Paprastoji kuoja (Rutilus rutilus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena ežeruose, upėse, Kuršių mariose. Lietuvoje labai dažnos.
- Salatis (Aspius aspius) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Lietuvoje paplitusi upėse, dažna žvejų mėgėjų gaudoma žuvis. Salačiai dažni Nemune, Neryje, Merkyje, Žeimenoje, Šventojoje, Kuršių mariose.
- Šližys (Barbatula barbatula sin. Noemacheilus barbatulus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, plokščiųjų vijūnų (Balitoridae) šeimos gėlavandenė žuvis. Lietuvoje gyvena daugelyje upių ir upelių su smėlėtu ar akmenuotu dugnu. Nemėgsta dumblingo dugno, neaptinkami nepratakiuose ežeruose.
- Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, vijūninių (Cobitidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitęs upeliuose, ežeruose. Dieną paprastai slepiasi. Maisto ieško prieblandoje, apsiniaukusiu oru. Lietuvoje dažnas.
- Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, vijūninių (Cobitidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Tai nauja Lietuvos vandenų žuvis. Lietuva yra šiaurinėje, jo paplitimo arealo riboje. Lietuvoje reta rūšis. Įrašytas į buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašą (Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją).
- Paprastasis vijūnas (Misgurnus fossilis) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, vijūninių (Cobitidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją.
- Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, skorpenžuvių (Scorpaeniformes) būrio, kūjagalvinių arba plerninių (Cottidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena srauniuose upeliuose, slepiasi po akmenimis.
- Raibapelekis kūjagalvis (Cotus poecilopus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, skorpenžuvių (Scorpaeniformes) būrio, kūjagalvinių arba plerninių (Cottidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Aptiktas Neries baseine. Lietuvoje retas.
- Europinė lydeka (Esox lucius) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lydekžuvių (Esociformes) būrio, lydekinių (Esocidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Lietuvoje paplitusi upėse ir ežeruose. Gana dažna.
- Devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, dygliažuvių (Gasterosteiformes) būrio, dyglinių (Gasterosteidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena ežeruose, upėse. Lietuvoje reta.
- Vėgėlė (Lota lota) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, menkiažuvių (Gadiformes) būrio, vėgėlinių (Lotidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Lietuvoje paplitusi ežeruose ir upėse. Dažna.
- Seliava (Coregonus albula) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena giliuosiuose ežeruose. Lietuvoje dažna.
- Ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holsatus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Tai vienas iš keturių (dviejų savaiminių ir dviejų introdukuotų) syko (Coregonus lavaretus) porūšių gyvenančių Lietuvoje. Ežerinis sykas įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
- Margasis upėtakis (Salmo trutta fario) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Tai vienas iš dviejų upėtakio (Salmo trutta) savaiminių porūšių gyvenančių Lietuvoje. Gyvena gėluose, švariuose šaltiniuotuose upeliuose ir upėse. Retas.
- Kiršlys (Thymallus thymallus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitęs šaltavandenėse Lietuvos upėse – Šventojoje, Merkyje, Neryje, Ūloje, Žeimenoje.
- Paprastasis šamas (Silurus glanis) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, šamžuvių (Siluriformes) būrio, šaminių (Siluridae) šeimos gėlavandenė žuvis. Sutinkamas upėse, ežeruose, Kuršių mariose.
- Ukraininė nėgė (Eudontomyzon mariae)[3] – bežandžių (Agnatha) antklasio, nėgių (Petromyzoniformes) būrio, nėginių (Petromyzontidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Gyvena sraunesniuose ir neužterštuose upeliuose ir upėse.
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri) – bežandžių (Agnatha) antklasio, nėgių (Petromyzoniformes) būrio, nėginių (Petromyzontidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitusios Baltijos jūros baseinio, ypač sraunesniuose upeliuose, upėse.
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis) – bežandžių (Agnatha) antklasio, nėgių (Petromyzoniformes) būrio, nėginių (Petromyzonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Lietuvoje paplitusi nepatvenktose upėse. Praeivė.
Lietuvos vietinių gėlavandenių žuvų rūšių kiti faktai:
- Stambiausios žuvys (pradedant nuo stambiausių): paprastasis šamas, europinė lydeka, vėgėlė, margasis upėtakis (upėtakio porūšis), salatis, paprastasis ūsorius, lynas, paprastasis karšis, europinis šapalas.
- Smulkiausios žuvys (pradedant nuo smulkiausių): devynspyglė dyglė, paprastoji saulažuvė, paprastoji kartuolė, šiaurinis auksaspalvis kirtiklis, paprastoji rainė, paprastasis kirtiklis, raibapelekis kūjagalvis, paprastasis kūjagalvis.
- Plėšrios žuvys: paprastasis šamas, vėgėlė, europinė lydeka, salatis, margasis upėtakis (upėtakio porūšis).
Lietuvos vietinės gėlavandenės ir jūrų žuvys
Šalies vidaus vandenyse – upėse, ežeruose,Kuršių mariose bei Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais aptinkamos gėlavandenės ir sūriavandenės Lietuvos vietinės žuvys, viso 17 (su syko ir upėtakio formomis – 19) rūšių – tarp kurių 16 (su syko ir upėtakio formomis – 18) rūšių priskiriama kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasiui bei 1 rūšis priskiriama bežandžių (Agnatha) antklasiui:
- Aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus) – eršketų (Acipenser) šeima. Lietuvoje ir kitur vidurio bei šiaurės Europoje gyvena Baltijos aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus Mitchill, 1815) rūšis. Tai katadrominė žuvis. Nuo 2000 metų Vokietijoje ir Lenkijoje, vėliau ir kitose šalyse, įskaitant Lietuvą, pradėta jų reintrodukcijos programa. Ši rūšis dirbtinai auginama Lietuvoje Žuvininkystės tarnybos poskyriuose nuo 2011 m. Nuo 2011 m. iki 2019 m. gauta virš 200 pranešimų apie aštriašnipių eršketų sugavimus Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Lietuvos upėse.
- Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla). Gėlavandenė žuvis, bet nerštui plaukia į jūras.
- Perpelė (Alosa fallax). Jūrų ir gėlavandenė žuvis, neršti migruoja į upes. Silkinės žuvys, ypač perpelė, yra labai jautrios vandens užteršimui. Rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, bet atstačius populiaciją, iš jos išbraukta.
- Trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus). Lietuvoje labai dažna gėlavandenė ir iš dalies jūrų žuvis, paplitusi vidaus vandenyse bei Baltijos jūroje.
- Juodasis grundalas (Gobius niger). Jūrų ir iš dalies gėlavandenė žuvis.
- Paplūdimių grundalas (Pomatoschistus microps). Apysūrių vandenų, taip pat jūrų ar gėlavandenė žuvis.
- Europinė stinta (Osmerus eperlanus). Labai dažna gėlavandenė ir jūrų verslinė žuvis. Kasmet rengiama šventė „Palangos stinta“. Būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos smulkesnės, gyvena gėluose vandenyse (Lietuvoje giliuose ežeruose (Drūkšių, Lūšių, Dusios ir kt.) bei Kuršių mariose) ir vadinamos „stintelėmis“.
- Paprastasis žiobris (Vimba vimba) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos jūrinė ir gėlavandenė žuvis.
- Ožka (Pelecus cultratus). Gėlavandenė žuvis, kartais aptinkama ir jūroje. Lietuvoje daugiausiai ožkų sugaunama Nemuno žemupyje, Kuršių mariose, yra jų ir kitose upėse, tačiau negausiai. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pasitaiko retai.
- Starkis (Sander lucioperca) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, ešeržuvių (Perciformes) būrio, ešerinių (Percidae) šeimos gėlavandenė ir jūrų žuvis. Lietuvoje dažnas.
- Ešerys (Perca fluviatilis) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, ešeržuvių (Perciformes) būrio, ešerinių (Percidae) šeimos gėlavandenė ir jūrų žuvis. Lietuvoje dažnas.
- Pūgžlys (Gymnocephalus cernuus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, ešeržuvių (Perciformes) būrio, ešerinių (Percidae) šeimos gėlavandenė ir jūrų žuvis. Lietuvoje labai dažnas.
- Upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), tai upinės plekšnės (Platichthys flesus) porūšis. Plekšninių (Pleuronectidae) šeima. Jūrų bei gėlavandenė žuvis.
- Atlantinė lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių (Salmonidae) šeima. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5 (Rs) kategoriją. Gėlavandenė ir jūrų žuvis.
- Šlakis (Salmo trutta trutta) – lašišažuvių (Salmonidae) šeimos jūrų ir gėlavandenė, pusiau praeivė žuvis. Tai vienas iš dviejų upėtakio (Salmo trutta) savaiminių porūšių gyvenančių Lietuvoje. Paplitęs Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, o neršti plaukia į Nemuno baseino šaltavandenes upes. Šlakis sparčiai nyksta.
- Jūrinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos jūrų ir gėlavandenė, pusiau praeivė žuvis. Tai vienas iš keturių (dviejų savaiminių ir dviejų intrdukuotų) syko (Coregonus lavaretus) porūšių gyvenančių Lietuvoje. Šis porūšis aptinkamas Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, neršti migruoja į Kuršių marias.
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) – bežandžių (Agnatha) antklasio, nėgių (Petromyzoniformes) būrio, Nėginių (Petromyzonidae) šeimos gėlavandenė ir jūrinė žuvis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 1 (E) kategoriją.
Lietuvos vietinių žuvų rūšių gyvenančių tiek gėluose, tiek apysūriuose vandenyse kiti faktai:
- Stambiausios žuvys (pradedant nuo stambiausių): aštriašnipis eršketas, atlantinė lašiša, starkis, šlakis (upėtakio porūšis), europinis upinis ungurys.
- Smulkiausios žuvys (pradedant nuo smulkiausių): trispyglė dyglė, paplūdimių grundalas, stinta.
- Plėšrios žuvys: atlantinė lašiša, starkis, šlakis (upėtakio porūšis), ešerys, pūgžlys.
Lietuvos vietinės jūrų žuvys
Sąraše pateiktos Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante nuolatos gyvenančios ar retai pasitaikančios žuvys, viso 32 rūšis:
- Vėjažuvė (Belone belone). Jūrų žuvis. Dažna žuvis Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrantėmis.
- Mažasis tobis (Ammodytes tobianus). Dažni Baltijos jūroje, Lietuvos pakrantėse. Gyvena smėlėtose seklumose tuntais.
- Didysis tobis (Hyperoplus lanceolatus). Jūrų žuvis. Dažnai sutinkami Baltijos jūroje ir prie Lietuvos krantų.
- Paprastoji vilkžuvė (Anarhichas lupus). Jūrų žuvis. Labai retai Baltijos jūroje pasitaikanti žuvis.
- Alsė (Alosa alosa). Jūrų žuvis. Paplitusi gretimuose Lietuvai Baltijos rajonuose.
- Strimelė (Clupea harengus membras), tai atlantinės silkės (Clupea harengus) porūšis. Jūrų žuvis.
- Bretlingis (Sprattus sprattus balticus), tai šproto sin. kilkės (Sprattus sprattus) porūšis. Jūrų žuvis.
- Ragys (Myoxocephalus quadricornis) – skorpenžuvių (Scorpaeniformes) būrio, kūjagalvinių arba plerninių (Cottidae) šeimos jūrų žuvis. Baltijoje dažnas.
- Builis (Myxocephalus scorpius) – skorpenžuvių (Scorpaeniformes) būrio, kūjagalvinių arba plerninių (Cottidae) šeimos jūrų rūšis. Plačiai paplitusi, sutinkama praktiškai visose Šiaurės Europos jūrose. Baltijoje, taip pat ir prie Lietuvos krantų, dažna. Builiai gyvena priekrančių zonoje, iki 20-25 m gylio, nors kartais aptinkami ir didesnėse gelmėse, net iki 250 m.
- Ciegorius arba jūrų rupūžė (Cyclopterus lumpus) – skorpenžuvių (Scorpaeniformes) būrio, apvaliapelekinių (Cyclopteridae) šeimos jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrantėmis negausi žuvis.
- Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicholus). Jūrų žuvis. Ties Lietuvos pakrante reta, kadangi čia mažas vandens druskingumas.
- Atlantinė menkė (Gadus morhua), menkinių (Gadidae) šeimos jūrų žuvis. Baltijos jūroje gyvena vietinis Baltijos menkė (Gadus morhua callarias) porūšis.
- Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus), menkinių (Gadidae) šeimos jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais labai reta.
- Ledjūrio menkė (Pollachius virens), menkinių (Gadidae) šeimos jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais labai reta.
- Jūrinė dyglė (Spinachia spinachia). Jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais reta.
- Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens sin. Coryphopterus flavescens). Jūrų žuvis.
- Smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus). Jūrų žuvis.
- Gleivys (Liparis liparis). Jūrų, giluminė žuvis, daugiausia gyvenanti šiaurės rytų Atlanto vandenyne, palei vakarinius Europos ir šiaurės vakarų Afrikos pakraščius. Gyvenančios Baltijos jūroje priklauso Liparis liparis barbatus porūšiui. Lietuvos teritoriniuose vandenyse aptiktos 1997 m. Taip pat aptinkamos Karaliaučiaus srityje bei Latvijos ir Estijos priekrantėse.
- Nėginis liumpenas (Lumpenus lampretaeformis). Jūrų žuvis.
- Taukžuvė (Pholis gunellus). Taukžuvinių (Pholidae) šeima. Jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais reta.
- Limanda (Limanda limanda). Plekšninių (Pleuronectidae) šeima. Jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais reta.
- Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa); Plekšninių (Pleuronectidae) šeima. Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse gyvena vietinis Baltijos jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa baltica) porūšis. Jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais dažna žuvis.
- Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus). Jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais labai reta.
- Paprastasis otas (Scopthalmus maximus sin. Psetta maxima). Jūrų žuvis.
- Gyvatadatė arba jūrų yla, mažoji adatžuvė (Nerophis ophidion). Dažna Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrantėmis.
- Didžioji adatžuvė arba jūrų adata (Syngnathus typhle). Dažna Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrantėmis.
- Keturūsė vėgėlė (Enchelyopus cimbrius). Jūrų žuvis. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais reta.
- Paprastoji gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus). Aptinkama Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais.
- Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax)[4]. Jūrų žuvis.
- Jūrinis ungurys (Conger conger). Į Lietuvos pajūrį labai retai užklystanti jūrinė žuvis.
- Durklažuvė (Xiphias gladius). Į Lietuvos pajūrį labai retai užklystanti jūrinė žuvis[5][neveikianti nuoroda]
- Pilkoji kefalė (Chelon ramada). Aptikta Kuršių mariose. [6]
Lietuvos vietinių jūrų žuvų rūšių kiti faktai:
- Stambiausios žuvys (pradedant nuo stambiausių): durklažuvė, jūrinis ungurys, atlantinė menkė, ledjūrio menkė, paprastasis otas.
- Smulkiausios žuvys (pradedant nuo smulkiausių): dvidėmis grundalėlis, smėlinis grundalas.
- Plėšrios žuvys: durklažuvė, atlantinė menkė.
Introdukuotos svetimvandenės žuvys Lietuvoje
Su žmogaus pagalba į Lietuvą atgabentos, introdukuotos svetimvandenės žuvys. Sąrašę įrašytos ir tos, kurios nepritapo prie joms naujų sąlygų ir galimai išnykę, viso 17 (įskaičiavus syko dvi formas ir ripusą – 20) rūšių:
- Sterlė (Acipenser ruthenus). 1885 m. introdukuota rūšis iš pietryčių Europos žemyno, tačiau nesiaklimatizavo ir yra galimai išnykusi.
- Čiukčių žuvis (Catostomus catostomus rostratus). Lietuvoje labai reta, iš Rytų Azijos introdukuota gėlavandenė žuvų rūšis, veisiama tik žuvivaisos įmonėse.
- Didžiažiotė bizonžuvė (Ictiobus cyprinellus). Iš Šiaurės Amerikos žemyno, 1974 m. Lietuvoje introduktuota gėlavandenė žuvis. Labai reta, dirbtinai veisiama.
- Margasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys nobilis sin Aristichthys nobilis). Lietuvoje introdukuota rūšis iš Rytų Azijos (Japonijos).
- Sidabrinis karosas (Carassius auratus gibelio). 1952 m. introdukuota rūšis iš Rytų Azijoje esančio Amūro upės baseino.
- Paprastasis karpis (Cyprinus carpio). Introdukuota rūšis apie XVII a. iš Rytų Azijos (Kinija).
- Baltasis amūras (Ctenopharyngodon idella). Introdukuota rūšis Lietuvoje 1962 m. iš Rytų Azijos regione esančio Amūro upės baseino.
- Juodasis amūras (Mylopharyngodon piceus). Lietuvoje introdukuotas iš Rytų Azijos regione esančio Amūro upės baseino.
- Baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichtys molitrix). Lietuvoje introdukuotas iš Rytų Azijos regione esančio Amūro upės baseino.
- Baltoji katžuvė (Ictalurus punctatus). Introdukuota iš Šiaurės Amerikos žemyno. Lietuvoje reta.[reikalingas šaltinis]
- Čyras (Coregonus nasus). Lašišinių (Salmonidae) šeima. Paplitęs Arkties vandenyno jūrų baseinuose. Lietuvoje reta, introdukuota verslinė žuvis, veisiama žuvivaisos įmonėse.
- Peledė (Coregonus peled). Introdukuota lašišinių (Salmonidae) šeimos svetimvandenė žuvis.
- Muksunas (Coregonus muksun). Lietuvoje introdukuota lašišinių (Salmonidae) šeimos svetimvandenė žuvis. Paplitęs Arkties vandenyno baseino Sibiro upėse, Taimyro pusiasalio ežeruose ir kituose regiono gėluose ir apysūriuose vandenyse. Lietuvoje veisiamas žuvivaisos įmonėse, auginamas tvenkiniuose. Reta, pusiau praeivė introdukuota žuvis.
- Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss). Introdukuota lašišinių (Salmonidae) šeimos svetimvandenė žuvis.
- Upokšninė šalvis arba amerikinė palija (Salvelinus fontinalis). Ši lašišažuvių (Salmonidae) šeimos žuvis paplitusi Šiaurės Amerikoje. Į Lietuvos tvenkinius atvežta XIX a.
- Dryžuotasis ešerys (Morone saxatilis). Savaiminis Šiaurės Amerikos žemyno rytuose – nuo Šventojo Lauryno upės iki Meksikos įlankos (iki Luizianos valstijos). Savaime gyvena gėluose vandenyse ir jūrose. Lietuvoje introdukuoti nuo 1975 metų.
- Sykas ludoga (Coregonus lavaretus ludoga) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Tai vienas iš keturių (dviejų intrdukuotų ir dviejų savaiminių) syko (Coregonus lavaretus) porūšių gyvenančių Lietuvoje. introdukuotas XX a.;
- Peipuso sykas (Coregonus lavaretus maraenoides) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Tai vienas iš keturių (dviejų intrdukuotų ir dviejų savaiminių) syko (Coregonus lavaretus) porūšių gyvenančių Lietuvoje. Introdukuotas XIX-XX a.
- Ripusas (Coregonus albula ladogensis) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, lašišažuvių (Salmoniformes) būrio, lašišinių (Salmonidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Tai Lietuvoje savaime gyvenančioms seliavoms (Coregonus albula) labai artima introdukuota atmaina. Savaime ripusai gyvena Ladogos, Onegos ir kituose gretimuose to regiono ežeruose.
Invazinės žuvys Lietuvoje
Iki 2016 m. birželio mėn., Lietuvoje aptiktos 5 invazinės žuvų rūšys:
- Mažasis žvynagalvis (Hypseleotris swinhonis). Smulki žuvis, kūno ilgis iki 3,5—5,0 cm. Iš Rytų Azijos regiono gėlųjų vandenų kartu su augalėdėmis žuvimis, atsitiktinai Lietuvoje paleistas į Lazdijų rajone esantį Dunojaus ežerą, kuriame aklimatizavosi. Pavojinga, kenkia vietinių žuvų faunai[7].
- Dnieprinis grundalas (Neogobius fluviatilis), dar kitaip vadinamas kaspijiniu upiniu grundalu, nors Kaspijos jūroje ir jos upių baseinuose negyvena. Savaime paplitę į Juodąją, Azovo, Marmuro jūras įtekančių upių baseinuose. Vis dažniau stebimi toli už jų natūralaus arealo ribų, kur be žmogaus pagalbos patys negalėjo išplisti. Lietuvoje buvo aptiktas 2016 metais, kada europines lydekas Neryje žvejojęs Gamtos tyrimų centro ichtiologas Kęstutis Skrupskelis sugautos lydekos skrandyje ir aptiko šią invazinę žuvų rūšį[8][neveikianti nuoroda]. Tai gėlavandenė žuvis. Dnieprinių grundalų mėgstamos buveinės – smėlėti, žvirgždėti bei nestoru dumblo sluoksniu padengti upių ruožai, kurie sutampa su Lietuvos vietinėmis paprastųjų gružlių, paprastųjų kūjagalvių ir šlyžių buveinėmis, tad konkurencija dėl maisto su šia invazine rūšimi taps reali.
- Grundalas rubuilis, arba juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Gėlavandenė ir jūrų žuvis. Savaime paplitęs Juodojoje, Azovo, Marmuro, Kaspijos jūrose ir į jas įtekančių upių žemupiuose. Patekes į jam nebūdingus regionus, įskaitant ir Lietuvą, pridaro daug žalos vietinių žuvų ir vandens paukščių populiacijoms. Naikintinas kaip invazinė rūšis[9] [10] Lietuvos pakrantėje pirmasis grundalas rubuilis sugautas tinklais 2002 m. rugpjūčio 28 d. Kopgalio žuvų stebėjimo stotyje. Tai buvo 19 centimetrų ilgio trejų metų patinas. Šių žuvų plėtros Klaipėdos uosto prieigose pradžia laikomi 2000–2001 metai[11].
- Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii). Gėlavandenė žuvis. Savaime paplitę Rytų Azijojos. Iš ten išplitę į kitus žemės regionus, įskaitant ir Lietuvą, pridaro daug žalos vietinių žuvų populiacijoms. Naikintinas.
- Rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva). Lietuvoje introdukuotas iš Rytų Azijos regione Amūro upės baseino, Korėjos, Japonijos, š.Kinijos vidaus vandenų). Lazdijų rajone esančiame Dunojaus ežere 1963 metais buvo atsitiktinai užveistas[12]
Lietuvos vietinės žuvys išnykusios istoriniais laikais
Lietuvoje išnykusios 2 kaulinių žuvų (Osteichthyes) vietinės rūšys:
- Paprastasis sparis (Abramis ballerus) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) antklasio, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Lietuvoje buvo aptinkamas Kuršių mariose. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0 (Ex) kategoriją – išnykusi.
- Atlantinis eršketas (Acipenser sturio) – eršketų (Acipenser) šeima. Jūrinė žuvis, bet nerštui plaukia į gėluosius vandenis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0 (Ex) kategoriją – išnykusi.
Lietuvoje išnykusių vietinių žuvų rūšių kiti faktai:
- Sturys – pati stambiausia Lietuvos vietinė žuvis (jeigu neminint retkarčiais Baltijos jūroje, ir dar rečiau Lietuvos teritoriniuose vandenyse pastebimų durklažuvių (Xiphias gladius)).
Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytos žuvys
.jpg)
Sąrašas pradedamas ypatingai retomis žuvimis – viso septynios rūšys:
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) – įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 1 (E) kategoriją.
- Paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus) – įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategoriją.
- Ežerinė rainė (Rhynchocypris percnurus) – įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją.
- Paprastasis vijūnas (Misgurnus fossilis) – įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją.
- Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) – įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją.
- Ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holsatus) – šis syko (Coregonus lavaretus) porūšis įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
- Atlantinė lašiša (Salmo salar) – įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5 (Rs) kategoriją.
Lietuvos vietinės stambiausios žuvys
Sąraše surašytos rūšys pradedant stambiausiomis (mažėjimo tvarka):
- Durklažuvė (Xiphias gladius); Jūrų žuvis.
- Aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus); Jūrų ir gėlavandenė žuvis.
- Paprastasis šamas (Silurus glanis); Gėlavandenė žuvis.
- Jūrinis ungurys (Conger conger); Jūrų žuvis.
- Atlantinė menkė (Gadus morhua); Jūrų žuvis.
- Atlantinė lašiša (Salmo salar); Jūrų ir gėlavandenė žuvis.
- Vėgėlė (Lota lota); Gėlavandenė žuvis.
- Ledjūrio menkė (Pollachius virens); Jūrų žuvis.
- Europinė lydeka (Esox lucius); Gėlavandenė žuvis.
- Paprastasis otas (Scopthalmus maximus); Jūrų žuvis.
Lietuvos vietinės smulkiausios žuvys
Sąraše surašytos rūšys pradedant smulkiausiomis (didėjimo tvarka):
- Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens); Jūrų žuvis.
- Trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus). Gėlavandenė ir jūrų žuvis.
- Devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius); Gėlavandenė žuvis.
- Paplūdimių grundalas (Pomatoschistus microps). Apysūrių vandenų, taip pat jūrų ar gėlavandenė žuvis.
- Smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus); Jūrų žuvis.
- Paprastoji saulažuvė (Leucaspius delineatus); Gėlavandenė žuvis.
- Paprastoji kartuolė (Rhodeus sericeus); Gėlavandenė žuvis.
- Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica); Gėlavandenė žuvis.
- Paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus); Gėlavandenė žuvis.
- Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia); Gėlavandenė žuvis.
Lietuvos vietinės plėšriosios žuvys
Sąraše surašytos rūšys pradedant stambiausiomis (mažėjimo tvarka):
- Durklažuvė (Xiphias gladius); Jūrų žuvis.
- Paprastasis šamas (Silurus glanis); Gėlavandenė žuvis.
- Jūrinis ungurys (Conger conger); Jūrų žuvis.
- Atlantinė menkė (Gadus morhua); Jūrų žuvis.
- Atlantinė lašiša (Salmo salar); Jūrų ir gėlavandenė žuvis.
- Vėgėlė (Lota lota); Gėlavandenė žuvis.
- Europinė lydeka (Esox lucius); Gėlavandenė žuvis.
- Starkis (Sander lucioperca); Gėlavandenė ir jūrų žuvis.
- Šlakis (Salmo trutta trutta) yra upėtakio (Salmo trutta) porūšis. Jūrų ir gėlavandenė žuvis.
- Margasis upėtakis (Salmo trutta fario) yra upėtakio (Salmo trutta) porūšis. Gėlavandenė žuvis.
- Salatis (Aspius aspius); Gėlavandenė žuvis.
- Ešerys (Perca fluviatilis); Gėlavandenė ir jūrų žuvis.
- Pūgžlys (Gymnocephalus cernuus); Gėlavandenė ir jūrų žuvis.
Lietuvos vietinės žuvys svarbios vandenų ekologijai
- Paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus); Gėlavandenė žuvis.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
