Larisa (palydovas)

Larisa (ang. Larissa; gr. Λάρισσα) arba Neptūnas VII – penktasis arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.

Larisa

Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas	Harold J. Reitsema >br /> William B. Hubbard Larry A. Lebofsky David J. Tholen
Atrastas	1981 m. kovo 24 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė	73 548 km[1]
Ekscentricitetas	0,001393
Apskriejimo periodas	0,55465332 d.
Posvyris	0,251° (į Neptūno ekvat.)
Planetos palydovas	Neptūno
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo	216×204×164 km[2]
Masė	~4,2×1018 kg
Vidutinis tankis	~1,2 g/cm³
Ašies posvyris	0°
Albedas	0,09[2]
Paviršiaus temperatūra	vid: ~51 K

Atradimas

Palydovą 1981 m. kovo 24 d. atrado Harold J. Reitsema, William B. Hubbard, Larry A. Lebofsky ir David J. Tholen atsitiktinių žvaigždinių užtemimų tyrinėjimų metu. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1981 N 1 pavadinimas. 1989 m. buvo iš naujo atrastas erdvėlaivio Voyager 2 skrydžio metu ir gavo laikiną S/1989 N 1 pavadinimą. Vėliau pavadintas Larisos, vienos iš nimfų, vardu.

Kilmė

Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti del dižiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos^[3].

Pastabos apie pavadinimą

Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – 1162 Larisa.

Šaltiniai

1. Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., „The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations“, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
2. E. Karkoschka, „Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune“, 2003. Icarus 162: 400.
3. D. Banfield ir N. Murray, „A dynamical history of the inner neptunian satellites“, 1992. Icarus 99: 390.