Laikysena (psichologija)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Laikysena dažniausiai suprantama kaip individuali, įprastinė individo kūno poza (stovint, sėdint, judant). Šia sąvoka taip pat apibrėžiamas vienas iš svarbių informacijos šaltinių nežodinio bendravimo srityje, nes kūno poza yra gera vaizdinė priemonė, papildanti žodinę informaciją.
Psichologų studijos įrodo kūno laikysenos įtaką emocijoms. Šie ieškojimai matyti Čarlzo Darvino atliktuose žmonių ir gyvūnų emocijų ir judėjimo tyrimuose.[1] Šiuo metu daugelis tyrimų parodė, kad tam tikri kūno judesių modeliai rodo konkrečias emocijas.[2][3] Tyrėjai ištyrė gestų kalbą ir nustatė, kad net ne gestų kalbos vartotojai emocijas gali nustatyti vien iš rankų judesių.[4] Kitas pavyzdys yra tai, kad pykčiui būdingas viso kūno judesys į priekį.[5] Šios srities tyrimų pagrindinės teorijos yra savęs įteisinimo, arba suvokimo, teorija (dalyvio laikysena daro didelę įtaką jo emocijų įsivertinimui) ir įkūnytų emocijų teorija (psichinius pokyčius gali vaizduoti kūno būsenos).[5][6]