![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c3/%25D0%2592%25D0%25B8%25D0%25B4_%25D1%2581_%25D0%25BF%25D0%25B5%25D1%2580%25D0%25B5%25D0%25B2%25D0%25B0%25D0%25BB%25D0%25B0_%25D0%2590%25D0%25BB%25D0%25B3%25D1%2583%25D0%25B9%25D1%2581%25D0%25BA%25D0%25B8%25D0%25B9.jpg/640px-%25D0%2592%25D0%25B8%25D0%25B4_%25D1%2581_%25D0%25BF%25D0%25B5%25D1%2580%25D0%25B5%25D0%25B2%25D0%25B0%25D0%25BB%25D0%25B0_%25D0%2590%25D0%25BB%25D0%25B3%25D1%2583%25D0%25B9%25D1%2581%25D0%25BA%25D0%25B8%25D0%25B9.jpg&w=640&q=50)
Kuznecko Alatau
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kuznecko Alatau (rus. Кузнецкий Алатау) – kalnagūbris Rusijoje, Pietų Sibire, Kemerovo srityje, Chakasijoje ir Krasnojarsko krašte. Driekiasi iš šiaurės į pietus apie 300 km. Stūkso į vakarus nuo Krasnojarsko tvenkinio, tarp Kuznecko ir Minusinsko įdubų. Aukštis iki 2217 m (Staraja Krepost kalnas).
Kuznecko Alatau | |
---|---|
![]() | |
Šalis | ![]() |
Aukščiausi kalnai | Staraja Krepost k. (2217 m) |
Kalnagūbriai | |
Upių ištakos | Kija, Baltasis Ijusas |
Ežerai | |
Uolienos | kvarcitas, skalūnas, klintis |
Ilgis | ~300 km |
Kalnus sudaro kvarcitas, molio ir silicio skalūnai, klintys; daug granitinių intruzijų. Yra nefelino, geležies, mangano, polimetalų rūdų, aukso, boksito, chromito telkinių. Kuznecko Alatau upių suskaidytas į žemakalnių ir vidutinkalnių masyvus. Būdingos plikos apvalainos viršūnės.[1]
Vyrauja kalnų taiga (kėniai, eglės, kedrai), nuo 1300–1500 m aukščio – kalnų tundra (samanų-kerpių, krūmynų, akmenų). Rytiniuose šlaituose yra maumedynų, pušynų.[2] Pagrindinės upės – Baltasis Ijusas, Juodasis Ijusas, Kija, Vidurinė Tersė. Įsteigtas Kuznecko Alatau rezervatas.
- Kuznecko Alatau žiemą
- Malojė Rybnojė ežerėlis
- „Padebesių Dantų“ uolos