Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
From Wikipedia, the free encyclopedia
54°47′50″ š. pl. 24°14′55″ r. ilg.
| Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė | |
|---|---|
 Vaizdas iš vakarų pusės | |
| Bendra informacija | |
| Valstybė |  Lietuva |
| Būklė | veikianti |
| Upė | Nemunas |
| Statybos pradžia | 1978 m. |
| Pradėjo veikti | 1992 m. |
| Instaliuota galia | 900 MW |
| Metinė elektros gamyba | 670 GWh (2015) |
| Savininkas | AB „Ignitis gamyba“ |
| Užtvanka | |
| Užtvankos tipas | gelžbetoninė, žemių pylimo |
| Slėgio aukštis | 111,5-93,6 m. |
| Šliuzai | nėra |
| Turbinos ir generatoriai | |
| Turbinos tipas | radialinė-ašinė, reversinė |
| Turbinų kiekis ir markė | 4 × RONT-115-V-630 |
| Turbinų debitas | 4 × 226 m³/s |
| Hidrogeneratorių kiekis ir markė | 4 × VGDS-1025/245/40UHL 4 |
| Hidrogeneratorių galia | 4 × 225 MW |
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) – vienintelė hidroakumuliacinė elektrinė Baltijos šalyse, veikianti Lietuvos energetinėje sistemoje.
Išsidėsčiusi Kaišiadorių rajone, į šiaurę nuo Kruonio miestelio, prie Maisiejūnų kaimo. Vandens vaga iš elektrinės įteka į marias ties Strėvos žiotimis.
Statybos prielaidos
1960 m. balandžio 18 d. nuspręsta statyti Elektrėnų elektrinę. Ateityje planuota statyti Ignalinos atominę elektrinę, todėl kilo idėja pastatyti ir hidroakumuliacinę elektrinę, kuri reguliuotų energetinės sistemos darbą išlygindama apkrovimų netolygumus t. y. gerintų elektros energijos tiekimo kokybę, o įvykus avarijai sistemoje, savo veikla kompensuotų energijos deficitą.
1962 m. išnagrinėjus šešias galimas tokios elektrinės statybų vietas perspektyviausios pasirodė Kruonio (1600 MW) bei Sudervės (2000 MW) potencialios generuojamos galios jėgainė. Esminis Kruonio HAE ekonominis pranašumas – žemutiniam tvenkiniui galima panaudoti 63,5 km² Kauno marias. Sudervės HAE būtų tekę statyti brangų žemutinį baseiną ir užtvenkti Nerį.
1967 m. birželio 16 d. įvykusiame Nuolatinės energetikos ugdymo komisijos posėdyje nuspresta statyti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. 1973 m. birželio 15 d. Vyriausioje energetikos ir elektrifikavimo valdybos mokslinėje techninėje taryboje priimtas Kruonio HAE techninis–ekonominis pagrindimas. 1973 m. liepos 3 d. jį svarsčiusi Lietuvos valstybinio plano komiteto komisija pritarė pateiktajam projektui. 1973 m. liepos 12 d. pritarė ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba.
Statyba
1978 m. balandžio 4 d. patvirtintas techninis projektas.
1984 m. balandžio 21 d. įbetonuotas KHAE pastato kertinis akmuo. Projektuojamai 1600 MW galiai buvo numatyta pastatyti 8 agregatus po 200 MW. Statybai įsibėgėjus, daugiausia žaliųjų organizacijos pradėjo protestuoti prieš KHAE statybą, neva jos naudojamo Kauno marių vandens lygis svyruos kelis metrus ir ardys marių krantus. Tai privertė sustabdyti statybą, mokslininkams buvo pavesta dar kartą patikrinti projektą. Nors projektuotojų klaidų nerasta, nutarta galią sumažinti iki 900 MW, statant tik 4 agregatus po 225 MW.
1988 m. statyba sustabdyta, nutrauktas finansavimas iš sovietinio biudžeto.[1]
Paleidimas
- 1992 m. vasario 18 d. paleistas 1-asis hidroagregatas.
- 1992 m. liepos 14 d. užpildytas aukštutinis baseinas. Praktika parodė, kad protestuotojų nuogąstavimai buvo nepagrįsti.
- 1992 m. rugpjūčio 5 d. paleistas 2-asis agregatas.
- 1994 m. rugpjūčio 3 d. paleistas 3-asis agregatas.
- 1998 m. birželio 30 d. paleistas 4-asis agregatas.
Plėtra
Nuo 2010 m. AB Lietuvos energija planavo įrengti penktąjį 225 MW galios hidroagregatą. Jis turėtų būti efektyvesnis ir lankstesnis nei 4 senieji, galėtų dirbti 110-225 MW galia siurblio režimu bei 55-225 MW galia generatoriaus režimu. Jis turi padėti lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris išaugs Baltijos regiono valstybėms didinant atsinaujinančių išteklių dalį elektros gamyboje. Planuota, įrengiant 5 agregatą investuoti ~101-116 mln. eurų. Jį paleidus, bendra galia siektų 1125 MW,[2] o penktasis agregatas turėjo būti baigtas įrengti iki 2015 m. pabaigos, nutiesus Lietuvą su Švedija ir Lenkija sujungsiančias elektros jungtis NordBalt ir LitPol.[3] Tačiau Kruonio jėgainės penktojo bloko statybos planai buvo pristabdyti dėl neaiškumų elektros gamybos rinkoje, be to, nuspręsta palaukti elektros jungčių projektų užbaigimo.
2016 m. pabaigoje Kruonio HAE plėtros galimybių studiją ketinta atnaujinti per 2017 m. pirmą ketvirtį ir tuomet spręsti, ar penktojo agregato įrengimas butų komerciškai naudingas.[4] 2021 m. vasario 25 d. „Ignitis gamyba“ patvirtino plėtros planą ir planuoja iki 2025 m. įrengti 5 bloką – naują 110 MW sinchroninį hidroagregatą.[5]. Atlikus ir užbaigus įrengimo darbus bendra Kruonio HAE galia sieks 1010 MW.
Hidroakumuliacinė elektrinė – sudėtingas hidrotechninis kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Kai energetinės sistemos apkrova maža ir yra daug pigios perteklinės energijos, KHAE agregatai pumpuoja vandenį iš žemutinio vandens baseino – Kauno marių į aukštutinį vandens baseiną – dirbtinį rezervuarą, esantį 100 m aukščiau marių vandens lygio, taip sukaupdama (akumuliuodama) vandens potencinę energiją. Net ir esant nemažiems šios energijos nuostoliams, HAE turi daug privalumų.
Įprastinėmis sąlygomis dalis agregatų stovi rezerve, parengti automatiniam paleidimui sumažėjus elektros gamybai (atsijungus galingai elektrinei). Sisteminių avarijų prevencijai ir likvidavimui svarbu, kad KHAE agregatai gali užtikrinti greitą rezervinę galią – visu savo pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti mažiau nei per 2 min. Esant poreikiui, kai viršutinis baseinas pilnas, KHAE gali dirbti kaip įprasta hidroelektrinė, tiekdama į energetinės sistemos 330 kV tinklą iki 900 MW galios energiją daugiau kaip 12 valandų – jos hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino tekantis vanduo.
Labai svarbi normaliam energetinės sistemos darbui KHAE galimybė – sistemos apkrovos netolygumų lyginimas, įtampos ir dažnio reguliavimas. Jos agregatai reaktyviąją galią gali keisti nuo –120 MVAr iki +200 MVAr, palaikydami 330 kV tinklo įtampą standarto nustatytose ribose.
Aukštutinio baseino plotas – 306 ha, dambų ilgis – 6,3 km, perimetras – 6,8 km. Vandens lygio didžiausias aukštis – 153,5 m, minimalus – 140 m virš jūros lygio. Bendrasis baseino tūris – 48 mln. m³, naudingas - 41 mln. m³. Vandens priimtuvo ilgis 127 m, plotis – 70 m, aukštis – 50 m. Vamzdyno ilgis 840 m, vidaus diametras – 7,5 m, išorės diametras – 8,4 m
Turbinos – siurblio darbo rato diametras – 6,3 m. Esant 150 apsisukimų per min. galingumas turbinos režime – 225 MW, siurblio režime – 217 MW. Vandens debitas turbinos režime – 226 m³/s, siurblio režime – 189 m³/s. Generatoriaus – variklio tipas: sinchroninis, vertikalus, galingumas – 248 MW, įtampa – 15,75 kV, masė – 1120 t.
Žvilgsnis iš viršaus
Viršutinis baseinas
Vaizdas į Kauno marias
Vaizdas nuo Arlaviškių pusės
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
