Krišna
From Wikipedia, the free encyclopedia
Krišna (skr. कृष्ण = IAST: Kr̥ṣṇa-) – dievybė hinduizme, garbinamas kaip aštuntasis Višnaus įsikūnijimas (avatara), o kai kuriose vaišnavizmo tradicijose – kaip avataris, t. y. visų kitų avatarų šaltinis, pirminis Višnus arba svayam bhagavan. Krišna yra vienas „Mahabharatos“ herojų. Hinduizmo religijoje jis laikomas iš tikro gyvenusiu asmeniu, dalyvavusiu „Mahabharatoje“ aprašytuose įvykiuose. Istorijos moksle yra hipotezių, kad Krišnos prototipas galėjo būti vienas iš senovės Indijos karalių, vėliau sudievintas. Dievybės Krišnos garbinimas atsekamas anksčiausiai iki IV a. pr. m. e.[1][2]. Istoriškai garbinimo paplitimas labiausiai pastebimas viduramžių bhakti judėjimo kontekste. Indų mene ypač populiarus buvo viduramžiais (pvz., Džajadevos poema „Gytagovinda“, XII a.).[3] Krišna – viena populiariausių ir labiausiai garbinamų Dievo formų Indijoje. Septintajame XX a. dešimtmetyje Krišnos garbinimas išplito į Vakarus. Daugiausiai įtakos tam turėjo Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos veikla.[4]
- Šis straipsnis apie dievybę. Apie upę skaitykite straipsnyje Krišna (upė).
Tiek tekstuose, tiek įvairiuose dailės kūriniuose Krišna dažnai vaizduojamas kaip kūdikis ar jaunas berniukas, grojantis fleita (Bhagavata puranoje), taip pat kaip jaunas princas, duodantis įvairius nurodymus ir patarimus (Bhagavadgitoje). Pasakojimai apie Krišną sutinkami pačiose įvairiausiose indų filosofinėse bei teologinėse tradicijose.[5] Jose Krišna parodomas iš įvairių perspektyvų: dievas-vaikas, išdaigininkas, pavyzdingas mylimasis, dieviškasis herojus bei aukščiausioji būtybė.[6] Svarbiausi šventieji hinduizmo tekstai, kuriuose pasakojama apie Krišną, yra „Mahabharata“, Harivamša, Bhagavata purana ir Višnaus purana.