Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia

55.849977°š. pl. 25.797293°r. ilg. / 55.849977; 25.797293

Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Rokiškio
Savivaldybė	Rokiškio rajonas
Gyvenvietė	Kriaunos
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1829 m.

Kitos reikšmės – Dievo Apvaizdos bažnyčia.

Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kriaunų kaime, 11 km į pietus nuo Obelių, 1,5 km į šiaurę nuo Sartų ežero. Liaudiško klasicizmo formų. Tituluojama Dievo Apvaizdos vardu.

Kriaunų koplyčia minima 1669 m. Nuo 1671 m. rašomos metrikų knygos. Kunigo Kazimiero Samulevičiaus rūpesčiu 1684–1688 m. pastatyta medinė bažnyčia, fundatorius - Starodubo seniūnas Petras Rudamina-Dusetiškis (Kristupo Rudaminos sūnus). Bažnyčiai 1684–1687 m. dovanotas Retovčiznos palivarkas, Baršėnų kaimas. Klebonas valdė 20 valakų žemės. 1694 m. bažnyčia konsekruota Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. 1768 m. įsteigtos Dievo Apvaizdos brolija, 1772 m. – Šv. Rožančiaus brolija. 1823 m. dar stovėjo susenusi, pakrypusi bažnyčia.

1818–1829 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia. Jos statyba rūpinosi Bagdoniškio dvaro ir Kriaunų dvaro savininkas Mykolas Remeris, pakriauniškis grafas Kristupas Pliateris, klebonai Ignotas Tarvydas (Kriaunose 1807–1823 m.) ir Juozapas Šileika (nuo 1823 m.). 1828 m. įsteigta altarija. Kriaunų vikarui Jonui Daržinskui 1864 m. atimtas dvasininko titulas. Jis ištremtas į Tomsko guberniją už tai, kad Dusetose su procesija sutiko sukilėlius. 76 metų klebonas J. Šileika iš areštinės paleistas.

Bažnyčioje 1911 m. įrengti 6 registrų vargonai. Klebonas Mykolas Slapšys 1929 m. atnaujino altariją, savo lėšomis nupirko 20 ha žemės, užveisė sodą (M. Slapšys mirė 1940 m. Kriaunų altarijoje). 1933 m. netoli bažnyčios pastatytas tretininkių namelis. 1936–1938 m. bažnyčia suremontuota.

Kriaunų bažnyčioje buvo pakrikštytas poetas kun. Antanas Strazdas.^[1] Skvere šalia bažnyčios pastatyta tai įamžinanti skulptūra su giesmės „Pulkim ant kelių“ žodžiais. (aut. Vidmantas Zakarka).^[2]

Bažnyčia liaudiško klasicizmo formų, stačiakampio plano (40 × 20 m), su apside ir 2 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.