Koiperio juosta
From Wikipedia, the free encyclopedia
Koiperio juosta (arba Koiperio žiedas, Koiperio–Edžvorto juosta) – disko formos kometoidų žiedas, esantis Saulės sistemos plokštumoje, vidinis pakraštys prasideda nuo 30 av už Neptūno orbitos. Buvo manoma, kad išorinis kraštas, kuriame objektų tankis pradeda mažėti, yra maždaug ties 50 av, tačiau 2024 m. gauti duomenys rodo, kad juosta gali tęstis iki 80 av ar dar toliau.[1] Manoma, kad Kuiperio juostoje esantys objektai yra Saulės sistemos formavimosi prieš maždaug 4,6 mlrd. metų liekanos.[2]
|
|
Iki 2024 m. astronomai suregistravo daugiau nei 2000 Koiperio juostos objektų, tačiau jie sudaro tik nedidelę dalį visų, egzistuojančių objektų. Astronomų skaičiavimais, Kuiperio juostos regione yra šimtai tūkstančių objektų, kurie yra bent 100 kilometrų pločio ar didesni,[3] ir maždaug trilijonas ar daugiau kometų.[2]
Šiandien Koiperio juostoje esančios medžiagos kiekis gali būti tik nedidelė dalis to, kas ten buvo iš pradžių. Pagal vieną gerai pagrįstą teoriją, vadinamą „Nicos modeliu“, keturių milžiniškų planetų – Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno orbitų poslinkiai galėjo lemti, kad didžioji dalis pradinės medžiagos – greičiausiai 7–10 kartų didesnės už Žemės masę, buvo prarasta. Koiperio juosta pamažu nyksta. Ten esantys objektai kartais susiduria, o nuo susidūrimo fragmentų susidaro mažesni Koiperio juostos objektai. Kai kurie iš jų gali tapti kometomis. Taip pat nuo susidūrimų tampa dulkėmis, kurias Saulės vėjas išnešioja iš Saulės sistemos. Apskaičiuota, kad 2024 m. bendra visos Koiperio juostos medžiagos masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. Žemės masės.[3]
Iš šios juostos į Saulės aplinką atskrieja trumpaperiodės kometos su orbitiniais periodais mažesniais nei 200 metų. Koiperio–Edžvorto juostos kometoidai dar vadinami koiperoidais. Tai lediniai kūnai, su silikatinių dulkių ir organinių medžiagų priemaiša, susidarę kartu su planetomis prieš 4,6–4,7 milijardų metų.