Kintana Roo
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kintana Roo (isp. Quintana Roo) – valstija pietrytinėje Meksikos dalyje, Jukatano pusiasalyje. Jos sostinė yra Četumalis.
| Kintana Roo Quintana Roo | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė |  Meksika | ||||||
| Administracinis centras | Četumalis | ||||||
| Gyventojų | 1 857 985[1] | ||||||
| Plotas | 42 361 km² | ||||||
| Tankumas | 44 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | MX-ROO | ||||||
Valstija ribojasi: pietuose – su Belizu, vakaruose – su Kampeče, šiaurėje – su Jukatanu. Iš rytų skalauja Karibų jūra. Pakrantėje valstijai priklauso keletas salų – Kosumelis, Činčoro bankos salelės, Moterų sala, Holbokso, Kontojaus salos.
Kintana Roo paviršių sudaro karstinė lyguma. Aukščiausia valstijos vieta – 230 m (El Čaro k.). Lygumai būdingos požeminės upės, karstiniai ežerai (senotai) bei sudėtingi požeminiai urvai ir labirintai. Čia susiformavusi pasaulyje ilgiausių povandeninių Oš Bel Ha urvų sistema. Pietryčiuose plyti pelkynai. Kranto linija raižyta, daug įlankų, užutėkių, lagūnų (Četumalio, Espiritu Santo, Asensjono). Vietomis pakrantes supa koraliniai rifai. Kintano Roo būdingas tropinis, drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 26 °C. Liūčių laikotarpis tęsiasi nuo gegužės iki spalio, nors neretai užsitęsia ir iki sausio. Sausasis laikotarpis būna tarp vasario ir gegužės. Didžiąją valstijos dalį dengia tropinės džiunglės. Dėl karstinio reljefo Kintana Roo praktiškai nėra ilgesnių paviršinių upių, tik pasienyje su Belizu teka Hondas. Didžiausias ežeras – Bakalaras.
Senovėje Kintana Roo teritorijoje klestėjo majų civilizacija. Yra išlikę majų miestų griuvėsiai: Škaretas, Koba, Kohuniličas, Tulumas, San Chervasijas ir kt. Pakrančių regionuose išvystytas turizmas. Yra Sian Kaano gamtos rezervatas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
