![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/39/Female_anatomy_numbers_1.png/640px-Female_anatomy_numbers_1.png&w=640&q=50)
Kiaušintakis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kiaušintakis (lot. tuba uterina, dar vadinamas Falopijaus vamzdžiu, XVI a. jį aprašiusio G. Falopijaus vardu) – porinis moters vidinis lytinis latakas, kuriuo iš kiaušidės slenka kiaušialąstė. Tai vamzdelis, jungiantis kiaušidės aplinką (pilvo ertmę) su gimdos ertme. Ilgis apie 10–15 cm, skersmuo apie 5 mm. Prie gimdos jis siauresnis, link kiaušidės – platesnis.
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/39/Female_anatomy_numbers_1.png/640px-Female_anatomy_numbers_1.png)
Kiaušintakiais keliauja spermatozoidai, siekiantys apvaisinti kiaušinėlį – kiaušintakio aplinka yra tinkama tiek kiaušinėliui, tiek spermatozoidams, todėl būtent kiaušintakiuose dažniausiai ir įvyksta apvaisinimas. Po ovuliacijos kiaušintakiai priima kiaušinėlį ir jį stumia į gimdą. Čia taip pat kurį laiką formuojasi ir minta gemalas.
Ankstyvoje vaikystėje kiaušintakiai yra siauri ir susiraitę, bet palaipsniui jie ima tiestis, o jų spindis platėja. Jeigu jie nepakankamai išsivystę, apvaisintos kiaušialąstės judėjimas gimdos link gali sustoti ir tada įvyksta negimdinis nėštumas. Nuo ampulės (kiaušintakio vietos, kuri yra arčiausiai kiaušidės) link gimdos kiaušinėlis juda iš esmės dėl kiaušintakio raumenų susitraukimų. Šį judėjimą taip pat skatina virpantys epitelio plaukeliai (blakstienėlės) bei išilginės raukšlelės kiaušintakyje (tarsi bėgiai).