From Wikipedia, the free encyclopedia
Kerpės (Lichen) – grybų (Fungi) karalystės simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai dažniausiai yra aukšliagrybiai (95 %), kiti – papėdgrybiai.
Dumblių ląstelės turi chlorofilo, o tai leidžia jiems gyventi visiškai mineralinėje aplinkoje, organines medžiagas gaminantis fotosintezės būdu. Grybas saugo dumblius nuo išdžiūvimo ir, kai kuriais atvejais, aprūpina dumblius mineralinėmis medžiagomis, gaunamomis iš substrato. Melsvabakterės taip pat gali įsisavinti atmosferos azotą.
Žinomi tokie kerpių struktūros tipai:
Krūmiškosios kerpės neretai turi dvejopą gniužulą. Pirminis gniužulas yra panašus kaip lapiškųjų kerpių ir auga pirmiausia. Vėliau iš jo auga antrinis gniužulas.
Kerpes sudaro du organizmai – dumbliai ir grybai. Grybas neretai augina savo vaisiakūnius ir brandina sporas:
Tokia spora dygdama stengiasi rasti ir apraizgyti netoli esantį dumblį, sukurdama simbiozinį organizmą.
Kerpės dauginasi ir platindamos savo gniužulo daleles, kuriose iš karto būna ir grybas, ir dumblis. Tai gali būti tiesiog įprastinio gniužulo gabalėliai ar specialiai išauginami, lengvai nuo pagrindinio gniužulo atsiskiriantys dariniai.
Kerpes sudaro grybo hifai bei vienaląsčiai žaliadumbliai arba melsvabakterės. Jie vieni kitiems reikalingi. Grybai ima iš aplinkos vandenį su neorganiniais junginiais ir jį atiduoda dumbliams. Dumbliai fotosintetina organinius junginius, reikalingus grybui.
Kerpės sugeria lietaus vandenį, rūko ar rasos drėgmę, o po to ją pamažu atiduoda. Taip jos drėkina miško dirvožemį. Kerpės iš aplinkos sugeria ne tik ryto rasą, bet ir teršalus. Ypač pražūtingai kerpes veikia rūgštieji krituliai, kurie susidaro pramonės įmonėms ir automobiliams teršiant orą. Rūgščiai patekus į kerpės gniužulą, jo ląstelėse sutrinka medžiagų apykaita. Tokia kerpė gali žūti.
Kerpės – geri indikatoriniai augalai oro užterštumui nustatyti, bent kiek užterštame ore jos neišgyvena. Iš Lietuvoje augančių šiek tiek atsparesnė yra tik sieninė geltonkerpė (Xantoria parietina). Jei nebeauga nė ji – visai blogai.
Iš kai kurių kerpių rūšių yra gaminamas lakmusas.
Kai kurios kerpės (pvz., briedragė) naudojamos kvepalų gamyboje.
Kerpėse aptinkama įvairių antibiotikų, todėl kai kurios rūšys (pav. kedenė) nuo seno buvo naudojamos žaizdoms gydyti.
Kerpės yra kai kurių gyvūnų maisto šaltinis (pvz., elninė šiurė – šiaurės elnių maistas).
Keletas rūšių, augančių Lietuvoje:
Mažai žmogaus paveiktose upeliuose auga įvairios vandeninės kerpės:
Mechaniškai pažeistuose molinguose ir žvyringuose dirvožemiuose aptinkamos trumpaamžės kerpės ir jas parazituojantys grybai:
Dabartinė Lietuvos kerpių flora pradėjo formuotis pasibaigus paskutiniam ledynmečiui, jos įvairovei ir būklei turėjo įtakos žmonių veikla. Lietuvoje nustatyta ~630 kerpių rūšių (kartu su kerpes parazituojančiais grybais).[1]
Pirmajame Lietuvos raudonosios knygos (LRK) leidime (1984 m.) kerpės nebuvo įtrauktos.
1992 metų leidime įrašyta 13 kerpių rūšių.
2007 metų Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytos 63 kerpių rūšys.
Į naujausio leidimo (2021 m.) LRK įtrauktos 44 kerpių rūšys:
Pagal Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (angl. IUCN) išskiriamas grėsmių kategorijas 24 kerpių rūšys yra priskiriamos kritiškai grėsmingos būklės (angl. critically endangered – CR) taksonams, 16 – grėsmingos būklės (angl. endangered – EN) taksonams, 3 – pažeidžiamiems (angl. vulnerable – VU) taksonams bei 1 kerpių rūšis priskirta arti grėsmės (angl. near threatened – NT) esantiems taksonams.
Pagrindinės kerpių nykimo priežastys yra plynieji miškų kirtimai, tradicinis miško naudojimo būdas, kai pašalinami seni džiūstantys medžiai, ir nelieka pakankamo kiekio negyvos medienos, taip pat aplinkos tarša, klimato kaita, medžių ligos, upių vagų reguliavimas, pelkių sausinimas, miško, kopų užžėlimas, akmenų užpavėsinimas riedulynui apaugant krūmais ir medžiais, riedulių valymas ir apaugimas samanomis. Kerpes neigiamai gali veikti ir vandens kiekio svyravimas, pavasarinių potvynių ir ledonešių stiprumas, bebrų patvankos.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.