Kelmės dvaras
From Wikipedia, the free encyclopedia
55.6382°š. pl. 22.9384°r. ilg.
| Kelmės dvaras | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Kelmė |
| Įkurtas | XV a. (rūmai - apie 1780 m.) |
| Rūmų stilius | Barokas |
| Bajorų giminės | Kontautai Bartoševičiai Hlebavičiai Solomereckiai Julius Gruževskis |
| Pastatų būklė | Restauruota |
| Savininkas | Kelmės krašto muziejus |
Kelmės dvaras – dvaras Kelmėje. Dabar dvare įsikūręs Kelmės krašto muziejus. Išlikę dvaro statiniai:
- renesansinių formų su baroko elementais mūrinis dviaukštis vartų pastatas, su kalėjimo, bibliotekos patalpomis
- atvira arkada orkestrui, manoma, XVII a. antra pusė
- barokiniai rūmai, manoma, XVIII a. vid., 1892 m. parengtas perstatymo projektas, vokiečių architektas F. Lemannas, nuo 1990 m. rūmuose veikia Kelmės krašto muziejus
- liaudies architektūros formų oficina
- svirnas, XVIII a. antra pusė
- pieninė, XIX a.
- spirito varykla, XIX a.
- kumetynas
- vandens malūnas
- prancūziškasis parkas, įrengtas XVII a. viduryje, 1898 m. parengtas parko pertvarkymo projektas, autorius J. Pavlovičius, iš dalies įgyvendintas.[1]
Kelmės dvaro sodyba kartu su parku užima 15,2 ha teritoriją.[2]
XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras iki tol jam priklausiusį dvarą padovanojo Jonui Kontautui, neilgai trukus dvaras Bartoševičiams, vėliau – Hlebavičiams, o po 1549 m. pagal giminystės ryšius – kunigaikščiams Solomereckiams. Yra išlikęs 1574 m. rugpjūčio 10 d. dvaro inventorius [3]. Tuo metu dvare buvo namai su dviem seklyčiomis, su iš abiejų pusių pristatytais prieangiais, taip pat klėtis, kepykla, svirnas, kiti dvaro pastatai. 1591 m. dvarą iš Solomenereckio
1591 m. dvarą nupirko Šiaulių vietininkas Jonas Gruževskis (lenk. Grużewski). Jo ainiai 1780 m. ir pastatė išlikusius dvaro rūmus. Jie rekonstruoti pagal 1892 m. vokiečių architekto Franciško Lėmano (vok. Franciszek Lehmann) projektą, o 1898 m. parengtas parko įrengimo projektas.
Išlikę dar 1668 m. statyti ir XVIII a. rekonstruoti vartai. Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Čia buvusioje bibliotekoje buvo apie 5 tūkst. tomų knygų. Dvaro bibliotekoje buvo laikomas didelis dvaro savininkų Gruževskių šeimos archyvas, jis 1941 m. pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų, o 1952 m. muziejus archyvą perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Čia išlikę apie 20 tūkst. vienetų Kelmės dvaro archyvo teksto lapų. Kita archyvo dalis saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Kauno valstybiniame archyve.
1831 metų sukilimo metu dvaro savininkas Julius Gruževskis buvo Raseinių apskrities sukilėlių komiteto narys. Komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną – kovo mėnesio 26 – ąją ir parašė sukilimo aktą. Sukilimas prasidėjo Kelmės dvare ir anksčiau negu buvo numatyta. Viską lėmė aplinkybės: kovo 23-ąją Kelmėje beliejančius kulkas sukilėlius užklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Sukilimui pralaimėjus Julius Gruževskis emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje.
1940 m. paskutinė dvaro savininkė Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą. Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Haren, pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau Paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išlaikė ir dvaro pastate buvusi nedidelį visuomeninį muziejų, 1990 m. tapusį dabartiniu Kelmės krašto muziejumi.
Kelmės dvaras iš priekio (2013 m.)
Kalmės dvaras (2013 m.)
Kelmės dvaro svirnas (2013 m.)
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
