Kaulas

Kaulas – kietas ir standus organas, sudarantis griaučius. Sudarytas iš kaulinio audinio, susidedančio iš kaulinių ląstelių (osteogeninių ląstelių, osteoblastocitų, osteocitų, osteoklastocitų) ir tarpląstelinės medžiagos. Osteocitai (žiūr. pav.) turi daug ataugų, kuriomis, per plyšines jungtis, jie susisiekia su gretimų kaulinių ląstelių ataugomis, taip gali maitintis. Tarpląstelinė medžiaga yra kieta ir stipri, kadangi persunkta mineralinių druskų. Subrendusios kaulinės ląstelės, arba osteocitai, kartu su jas supančia tarpląsteline medžiaga sudaro kaulines plokšteles. Tos kaulinės plokštelės sudaro cilindrą osteoną, kurio viduryje yra osteono kanalas, per kurį įeina kraujagyslės ir nervai.

Kaulinis audinys

Suaugusio žmogaus kaulas sudarytas iš 50 proc. vandens, 25 proc. mineralinių ir 25 proc. organinių medžiagų. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Seniems žmonėms kauluose padaugėja mineralinių medžiagų, todėl kaulai pasidaro trapesni ir dažniau lūžta. Iš mineralinių medžiagų daugiausia yra kalcio fosfato, kalcio karbonato ir kt. Pusę organinių medžiagų sudaro riebalai, kurių daugiausia yra kaulų čiulpuose. Organinės medžiagos suteikia kaului lankstumą ir stangrumą, neorganinės – kietumą ir tvirtumą.

Kaulo vidinė dalis

Kiekvieną kaulą sudaro tankioji (substantia compacta) ir akytoji (substantia spongiosa) medžiaga. Tankioji medžiaga daugiau sudaro kiekvieno kaulo išorinį sluoksnį, o kaulo viduje yra akytoji medžiaga. Kaulų sąnarinius paviršius dengia sąnarinės kremzlės (cartilagines articulares). Visą kitą kaulų paviršių dengia ir tvirtai su juo suauga jungiamojo audinio plėvė – antkaulis (periosteum). Kaulų akytoje medžiagoje yra daug nedidelių ertmių, pripildytų kaulų čiulpų.

Pagal vystymąsi, sandarą ir funkciją kaulų jungtys skirstomos į:

• nepertraukiamos arba tiesioginės - sinartozės,
• pertraukiamos arba tiesioginės - diartozės,
• pusiau sąnarys - sinfizė.

Kaulų išorė, forma ir dydis

Ilgojo kaulo sandara

• Epifizė – kaulo galas;
• Diafizė – kaulo kūnas.
• Facies articulares – sąnariniai paviršiai, skirti susijungti su kitais kaulais;
• Kaulų iškyšuliai:
  • Skridinys (trochlea),
  • Galva (caput),
  • Galvutė (capitulum),
  • Sąnarinė atauga (processus seu condylus articularis)
• Sąnarinė įduba (cavitas articularis),
• Sąnarinė įlanka (incisura articularis)

ir kt.

Kaulų reikšmė

Pagrindinės funkcijos:

• Apsauginė – sudaro įvairias dėžes ir duobes ir apsaugo juose esančius organus;
• Atraminė – prie kaulų tvirtinasi minkštieji kūno audiniai;
• Judėjimo – kaulai veikia kaip atrama raumenims ir kaip svirtys;

Papildomos funkcijos:

• Kraujodaros – raudonuosiuose kaulų čiulpuose yra specializuoto jungiamojo audinio su kamieninėmis kraujo ląstelėmis;
• Sandėlinė – geltonuosiuose kaulų čiulpuose kaupiami riebalai, pati kaulinė medžiaga kartu yra ir kalcio druskų saugykla (pvz., vištoms dedeklėms negaunant pakankamai kalcio, jis imamas iš kaulų, ir šių masė gerokai sumažėja.

Kaulų ligos

• Osteoporozė – kaulų retėjimas, kaulinės medžiagos nykimas.
• Osteomaliacija – kaulų suminkštėjimas.

Taip pat skaitykite

• Ortopedija

Nuorodos

• Žmogaus organizmo kaulų sąrašas

v • a • r

Žmogaus organų sistemos

Atramos-judėjimo sistema ← Griaučiai

Stuburas - Galvos griaučiai - Krūtinės ląsta - Viršutinės galūnės - Apatinės galūnės