Kaukolė

Galvos griaučiai, dar vadinami kaukole (lot. cranium) – tai keletas tarpusavyje suaugusių kaulų, sudarančių ašinio skeleto viršutinę dalį.

Galvos griaučių paskirtis – apsaugoti galvos smegenis nuo pažeidimų. Kaukolėje taip pat yra klausos, uoslės ir regos organai. Pati kaukolė susideda iš smegeninės dalies, talpinančios smegenis, bei veidinės dalies, kurioje yra akiduobės, nosies ir burnos ertmės.

Mokslas tiriantis kaukoles yra kraniologija.

Žmogaus kaukolė

Veido griaučiai

Veido griaučius patogiausia apžvelgti iš priekio ir iš šono. Veido centre matyti neporinės kaulinės nosies ertmės, cavitas nasalis ossea, įeiga,dėl jos būdingos formos vadinama kriaušine atvara, apertura piriformis.Virš jos atsiveria porinė akiduobė, orbita. Veido apačioje dantys, dentes, ir žandikaulių alveolinės ataugos, processus alveolares, iš priekio ir šonų uždaro kaulinę burnos ertmę.Šonuose nuo veido link smegeninės nutįsta skruosto lankas, arcus zygomaticus.

Kaukolės ertmė

Smegenys užpildo kaukolės smegeninę dalį; nuo jų priklauso kaukolės forma. Pradžioje (iki gimimo ir kurį laiką po gimimo) kaukolės kaulus jungia kremzlės, todėl kaukolė esti šiek tiek paslanki. Palengva jas pakeičia kaulinis audinys, ir apie 18-24 mėnesį kaukolė tampa kietesnė.

Galvos smegenys sudarytos iš minkštoko, stangrių drebučių konsistencijos audinio, kurį lengva sužaloti ar sutraiškyti. Smegenis supa tamprus kietasis smegenų dangalas ir kaukolės kaulai, kurie jas ir apsaugo. Tačiau, jeigu smegenys yra sužeistos ir paburksta (atsiranda smegenų edema), kaukolės kaulai gali dar labiau suspausti smegenų audinį. Smegenis dar dengia plonas ir skaidrus voratinklinis dangalas, kurį nuo kietojo dangalo skiria subduralinė ertmė su seroziniu skysčiu, bei silpnas švelnusis galvos smegenų dangalas, tiesiogiai liečiantis smegenis. Voratinklinį dangalą nuo švelniojo skiria subarachnoidinė ertmė su likvoru (smegenų skysčiu).

Kaukolės veidinėje dalyje yra mažesnių ertmių – tai akiduobės ir nosies ertmės, susisiekiančios su kaukolės vidumi, bei burnos ertmė. Iš nosies ertmių galima patekti ir į prienosinius ančius (sinusus) – oringas ertmes, esančias apie nosies ertmę. Kaukolės apatinis žandikaulis – tai vienintelis paslankus suaugusio žmogaus kaulas su dviem vienu metu judančiais sąnariais.

Kaukolės pamate gausu angų ir angelių, pro kurias eina nervai, arterijos ir venos. Pakaušinėje kaukolės pamato dalyje yra didžiausia kaukolės anga, ties kuria baigiasi nugaros smegenys ir prasideda pailgosios galvos smegenys.

Galvos griaučių kaulai

Veidinės dalies kaulai:

Viršutinis žandikaulis (maxilla) – 2 kaulai; jų duobelėse įsitvirtina viršutiniai dantys.
Apatinis žandikaulis (mandibula) – 1 kaulas; jo duobelėse įsitvirtina apatiniai dantys.
Noragas (vomer) – 1 kaulas; atskiria dešiniąją ir kairiąją nosies ertmės puses.
Nosikaulis (os nasale) – 2 kaulai; sudaro išorinę nosį.
Ašarikaulis (os lacrimale) – 2 kaulai; su viršutinio žandikaulio kaktine atauga sudaro ašarinę vagą ir ašarų maišelio duobę.
Skruostakaulis (os zygomaticum) – 2 kaulai skruosto srityje.
Akytkaulis (os ethmoidale) 1 – kaulas; kartu su pleištakauliu sudaro kaukolės pamatą.
Gomurikaulis (os palatinum) – 2 kaulai; sudaro užpakalinę kaulinio gomurio dalį.
Poliežuvinis kaulas (os hyoideum) – 1 kaulas; sudaro atramą liežuviui, burnos dugnui, gerkloms, ryklei.
Apatinė nosies kriauklė (concha nasalis inferior) – 2 kaulai; priaugęs prie nosies ertmės šoninės sienelės.

Smegeninės dalies kaulai:

Momenkaulis (os parietale) – 2 kaulai.
Smilkinkaulis (os temporale) – 2 kaulai; yra iš šonų, ausų srityje.
Kaktikaulis (os frontale) – 1 kaulas kaktos srityje.
Pakauškaulis (os occipitale) – 1 kaulas užpakalinėje kaukolės dalyje.
Pleištakaulis (os sphenoidale) – 1 kaulas.

Kaukolės kaulų jungtys

Kaukolės kaulai tarpusavyje yra sujungti ištisinėmis jungtimis. Sąnarį kaukolėje sudaro tik apatinis žandikaulis ir smilkinkaulis. Skaidulinės kaukolės jungtys- siūlės, raiščiai ir momenėliai. Kremzlinės jungtys randamos tik kaukolės pamate.

Kaukolės siūlės- tarp kaukolės kaulų išsidėstęs skaidulinis jungiamasis audinys. Siūlės gali būti dantytosios (skliauto siūlės) ir lygiosios (veido kaulų siūlės). Žmogui senstant, siūlės kaulėja. Apie 60-uosius gyvenimo metus dauguma kaukolės siūlių būna sukaulėjusios. Paprastai siūlės vadinamos pagal kaulus, kurie jose susijungia, tačiau yra ir specifinių siūlių pavadinimų, pavyzdžiui, strėlinė siūlė (sutura sagittalis), jungianti momenkaulius.
Kaukolės momenėliai- naujagimio kaukolėje esantys dideli skaidulinio jungiamojo audinio intarpai. Yra keturi momenėliai- priekinis, užpakalinis, pleištinis ir speninis. Paprastai visi momenėliai būna sukaulėję vaikui sulaukus dvejų metų.
Svarbiausi kaukolės raiščiai yra sparninis dyglio raištis (ligamentum pterygospinale) ir ylinis poliežuvinio kaulo raištis (ligamentum stylohoideum) – šis raištis laiko pakabinęs poliežuvinį kaulą.
Kaukolės kremzlinės jungtys yra kaukolės pamate. Jų dėka žmogaus kaukolės pamatas auga, storėja. Senstant, apie 20-uosius gyvenimo metus, sukaulėja pleištinė pakauškaulio kremzlinė sąauga, sujungdama pleištakaulio kūną ir pakauškaulio pamatą.

Amžiniai kaukolės ypatumai

Vaisiaus laikotarpiu smegenys plėtojasi sparčiau negu kramtomasis aparatas, todėl naujagimių smegeninė kaukolės dalis labiau išvešėjusi negu veidas. Pamatas santykinai mažas, skliaute ryškūs kaktos ir momens gumburai, kaktikaulis sudėtas iš dviejų dalių. Veide vyrauja stambios akiduobės, apatinis žandikaulis pasidalijęs per pusę, prienosinių ančių dar nėra.

Po gimimo kaukolė auga netolygiai: gana sparčiai – iki 7 metų, ypač didėjant veidui, nuo 7 iki 12 metų esti sąlyginis ramybės laikotarpis, o iki lytinės brandos pabaigos (20 metų) augimas vėl paspartėja.

Suaugusio žmogaus ryškiausiai kinta kaukolės siūlės. Jos suauga tam tikru laiku ir seka. Pagal siūlių būklę ir dantų kramtomųjų paviršių nusidėvėjimą teismo medicinoje nustatomas žmogaus, kurio išlikusi tik kaukolė, amžius.

Seno žmogaus kaukolė, be siūlių sukaulėjimo, pasižymi dar ir tokiomis ypatybėmis: redukavusis vidinė jos dalis dėl to, kad iškritus dantims sunyksta žandikaulių alveolinės ataugos, sumažėjęs kaukolės svoris, nes kaulai išretėję.

Lytiniai kaukolės skirtumai

Iki lytinio brendimo berniukų ir mergaičių kaukolės esti vienodos, o suaugusių vyrų ir moterų jos skiriasi. Lytiniai kaukolės požymiai gali būti labai ryškūs arba nelabai, pastaruoju atveju reikia žiūrėti, kokių požymių – vyriškų ar moteriškų – yra daugiau. Vidutiniškai vyrų kaukolė yra stambesnė, visi nelygumai ryškesni, išskyrus kaktos ir momens gumburus, kurie ryškesni moterų. Skiriasi ir proporcijos: vyrų stambesnis veidas, moterų – smegeninė. Vyrų akiduobės žemesnės ir labiau kampuotos, o moterų – aukštesnės ir apvalesnės. Skiriasi ir apatinis žandikaulis: vyrų smakro kyšulys ir gumburėliai, sudaro iškilusį trikampį, o moterų smakras aptakus; vyrų apatinio žandikaulio kampai, išvirtę į išorę, o moterų jie vertikalūs ar netgi šiek tiek įlinkę į vidų; vyrų apatinio žandikaulio kampas statesnis negu moterų.