Kamasūtra

Kamasūtra (skr. कामसूत्र = IAST: Kāmasūtra-) – senovės indų eiliuotas tekstų, rinkinys skirtas kamos (meilės) temai. Tai vienas iš meilės mokslų kamašastrų traktatų. Laikoma esminiu tekstu apie meilę sankskrito literatūroje. Autorius – Vatsjajana, gyvenęs III–IV a., greičiausiai Guptų epochoje.

Kamasūtros rankraščio fragmentas

Piešinys iš Kamasūtros

Kūrinio pavadinimas sanskrito kalboje (kāmasūtra-) reiškia „meilės aforizmai“ arba „traktatas apie meilę“. Senovės indų mitologijoje Kama buvo meilės dievas, dievo Višnaus ir deivės Lakšmės sūnus. Jis buvo vaizduojamas kaip nuostabus jaunuolis su lanku ir penkiomis strėlėmis, kuriomis žeidė žmones, sukeldamas meilės jausmą. Jis yra senovės graikų Eroto ir romėnų Amūro atitikmuo. Sūtros – senovės indų filosofiniai, politiniai, moraliniai traktatai, pamokančių posakių rinkiniai.

Tradiciškai Kamasūtros autorius Vatsjajana laikomas asketu, kuris visą gyvenimą laikėsi celibato, kitaip nei kiti Indijos erotologai, rašė nesiremdamas asmeniniu patyrimu. Įžanginėje dalyje pabrėžiama, kad Kamasūtros adresatas yra išsimokslinęs miestietis (nagaraka) ir kad kamos negalima atsieti nuo dharmos ir arthos priedermių.

Klasikiniu Kamasūtros komentaru laikomas Jašodharos Indrapados veikalas „Džajamangala“ (XIII a.).^[1]

Bendras turinys

Kamasūtra parašyta proza, išskyrus skyrių pabaigas, kuriose išdėstyta medžiaga apibendrinama šlokomis (dvieiliais po 16 skiemenų).

Kamasūtrą sudaro 35 skirsniai, sudėti į 7 dalis, kurių kiekviena skirta tam tikrai sričiai. Dalys vadinasi taip:

• įvadas (4 dalys) – apie meilę bendrai, jos vietą žmogaus gyvenime ir apie moterų klasifikaciją;
• apie sueitį (10 dalių) – gili bučinių, glamonių, orgazmo analizė, seksualinių pozų sąrašas, oralinis seksas, parafilijos, taip pat meilės trikampių situacijų aptarimas;
• apie tai kaip susirasti žmoną – 5 dalys;
• apie žmoną – 2 dalys;
• apie svetimas moteris – 6 dalys;
• apie heteras – 6 dalys;
• apie gundymo ir viliojimo būdus 2 dalys.

Knygoje stengiamasi klasifikuoti visą lytinio gyvenimo įvairovę (tai buvo savotiškas to meto seksologijos vadovėlis), pavyzdžiui:

• vyrai ir moterys pagal lytinių organų dydį suskirstyti į 3 grupes;
• sueitis skirstoma į 10 tipų pagal trukmę ir aistringumą;
• yra 10 būdų varpai įstumti į makštį;
• yra 4 lytinio pasitenkinimo būdai;
• yra 8 sueities užbaigimo pakopos;
• yra 12 būdų, kaip apsikabinti prieš sueitį ir po jos;
• yra 16 pabučiavimo būdų;
• yra 9 erotinio draskymosi būdai;
• yra 8 meilės įkandimų būdai.

Išsamiai aprašytos 24 sekso pozos, pavaizduota dar 40 pozų, aprašyta daugybė erotinių smūgių ir paplekšnojimų, 7 erotiniai moters garsai sueities metu. Kai kuriuose dalyse aprašyti oralinio sekso būdai, sueities technika ir meilės žaidimai. Kamasūtroje taip pat aprašyti ir surogatiniai sueities būdai (narvasadata, vikharita, virghata ir kt.).

Nuorodos

• Kamasūtros tekstas

Šaltiniai

1. Kazimieras Seibutis. Kamasutra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Vikiteka: Kamasūtra – vaizdinė ir garsinė medžiaga