Kaltinėnų valsčius

55.56°š. pl. 22.45°r. ilg. / 55.56; 22.45

Kaltinėnų valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kaltinėnai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XV–XVI a.
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Tauragės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Tauragės apskritis (1944–1948) Rietavo apskritis (1948–1950)

Kaltinėnų valsčius (rus. Колтынянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kaltinėnai.

Istorija

Kaltinėnų valsčius minimas nuo XV–XVI a. Caro laikais atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] 1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.^[2] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Upynos valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilalės rajonui (1 apylinkė) ir Varnių rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		8118	825 kiemai [3]	4 seniūnijos	150
1923 m.[4]	235	7266	1463
1932 m.	204	7900		11 seniūnijų [5]
1949-01-01 (išsamiau)	224			10 apylinkių [6]

Vadovai

• Povilas Mikulskis, viršaitis nuo 1919 m.
• Vytautas Gedvilas, 1932 m.^[7]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[8]	Apylinkė, 1949 m.[9]
Bartašiškė	Bartašiškės seniūnija	Bartašiškės apylinkė
Dirgėlai	Dirgėlų seniūnija	Dirgėlų apylinkė
Gardiškė	Gardiškės seniūnija	Gardiškės apylinkė
Kaltinėnai	Kaltinėnų seniūnija	Kaltinėnų apylinkė
Laumenai	Laumėnų seniūnija	Laumenų apylinkė
Lingėniškė	Lengeniškės seniūnija	Lingėniškės apylinkė
Nuomininkai	Nuomininkų seniūnija	Nuomininkų apylinkė
Pasausalis	Pasausalio seniūnija	Pasausalio apylinkė
Skabučiai	Skabučių seniūnija	Skabučių apylinkė
Šliužos	Šliužų seniūnija	Šliužų apylinkė
Varsėdžiai	Varsėdžių seniūnija	-
Iš viso:	11 seniūnijų	10 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7266 žmonės:

• Lietuviai - 96,4% (7004);
• Žydai - 1,8% (130);
• Rusai - 1,17% (85);
• Vokiečiai - 0,47% (34);
• Kiti - 0,18% (13).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1926	Rėzgaliai	Vytautas Mikutis, ekonomistas	2021
1932	Bagdonas	Jonas Biržiškis, kelių inžinierius
1937	Trakogaliai	Jonas Algirdas Kugelevičius, matematikas, energetikas

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
2. Kaltinėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-31).
3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 717 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 723 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113