Kaligrafija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kaligrafija (gr. kallos – grožis + grapho – rašau) – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas.[1]
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/57/Westerncalligraphy.jpg/320px-Westerncalligraphy.jpg)
Puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas.
Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene (kufiškasis raštas); ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija.