Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčia
koplyčia Lietuvoje From Wikipedia, the free encyclopedia
54°45′25.21″ š. pl. 23°35′48.24″ r. ilg.
 | |
|---|---|
 | |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Marijampolės |
| Savivaldybė | Kazlų Rūdos savivaldybė |
| Gyvenvietė | Jūrė |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 2008 m. |
Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčia stovi Jūrės miestelyje. Kazlų Rūdos parapijos filija.
Jūrėje bažnyčią planuota pastatyti dar prieš karą. Tada jos statyba pradėjo rūpintis veiklus vietinis šaulių būrys. 1937 m. būsimai bažnyčiai paskirtas žemės sklypas turgavietės rytinėje dalyje, pradėtos kaupti statybinės medžiagos, tačiau visus darbus nutraukė sovietmetis, karas. Šis sklypas visgi liko neužstatytas.
1970 m. jūriečiai, norėdami apsaugoti bažnyčiai skirtą vietą nuo užstatymo įvairiais pastatais, miestelio aikštėje įveisė pušynėlį.[1]
Po nepriklausomybės atgavimo tikintieji ėmė rūpintis, kad būtų įgyvendinta prieš karą puoselėta idėja.
2000 metais Lietuvos edukologijos universiteto istorikas jūriškis doc. dr. Juozas Banionis, radęs archyvuose tuometinio Kazlų Rūdos valsčiaus 1937 metų nutarimą išskirti Jūrėje buvusios turgavietės vietoje sklypą bažnyčios statybai bei tęsiant šio sumanymo įgyvendinimą rūpintis tolimesniais statybos reikalais, pasitaręs su mokytoja Ona Stankevičiene, įkūrė iniciatyvinę grupę.
2001 m. tuometinis Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas Tadeušas Valianas (Tadeus Vallian), padedant Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai ir savivaldybės merui Valdui Kazlui, atgavo ankstesnį žemės sklypą. Buvo parengtas detalusis planas (15000 m² sklypui suformuoti parko ir koplyčios statybai). 2003 m. vasario 26 d. posėdyje Kazlų Rūdos savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą. 2004 m. spalio 11 d. Vilkaviškio vyskupijos kurijos raštu Nr. 304 Kazlų Rūdos savivaldybei suteiktas leidimas Kazlų Rūdos parapijai priklausančioje Jūrėje statyti koplyčią. Leidimą pasirašė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir tuometinis vyskupo generalvikaras teol. dr. kun. Arūnas Poniškaitis.
Kun. Ignas Plioraitis Šventovės kūrimą pasiūlė pradėti nuo kryžiaus. Mokytojos Onos Stankevičienės rūpesčiu, jūriečių Juozo Neverausko (paaukojo medienos), Valento Ulevičiaus, Algirdo Juronio, Kastyčio Pikūno, Juozo Stankevičiaus ir kitų pagalbos dėka 2004 m. lapkričio 6 d. klebono T. Valiano buvo pašventintas pastatytas kryžius (dailininkas Vytas Aputis).
2005 m. liepos 15 d. buvo pašventinti naujos koplyčios pamatai, o iki tų pačių metų pabaigos pagal architektės Rimos Žvaliauskienės projektą iškilo sienos, uždengtas stogas. Šventoriuje girininko Juozo Neverausko dėka padėtas akmuo, žymintis 1937 metus, kada buvo paskirtas sklypas bažnyčiai. Vėliau tęsėsi vidaus įrengimo darbai, sutvarkytas šventorius.
2008 m. gegužės 31 d. Koplyčia buvo pašventinta. Iškilmių mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Marijampolės dekanato dekanas kun. Gintautas Kuliešius, vicedekanas g. kan. Raimundas Žukauskas ir kiti kunigai. mišioms pasibaigus, pasirašytas oficialus koplyčios pašventinimo aktas.
2013 m. gegužės 31 dieną, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo dieną, Jūrės tikintieji paminėjo penkerių metų sukaktį, kuomet buvo pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia. mišių aukai vadovavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius. Kartu meldėsi Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kun. teol. lic. Renatas Janušauskas ir šios parapijos altarista kun. Ignas Plioraitis, Bagotosios parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjevas ir kun. Kęstutis Vosylius. Švč. Mergelės Marijos paveikslu buvo apdovanota mokytoja Ona Stankevičienė, viena aktyviausių iniciatyvinės grupės narių, kurios namai buvo tapę statybos grupės "štabu". mišių metu giedojo jaunimo choras, vadovaujamas Mildos Ulevičiūtės. Kazlų Rūdos pučiamųjų orkestro sakralinės muzikos grupė, vadovaujama Rimo Gelgotos, atliko bažnytines giesmes. Po mišių Jūrės bendruomenė, parapijiečiai ir svečiai paminėjimą tęsė Kultūros namų salėje.[2]
Koplyčia yra medinė, rąstinių sienų, su vienu bokštu, kuklios išorės. Viduje šviesu, jauku: grindys – natūralių lentų, sudėtos kruopščia meistro ranka, durys, langų rėmai, suolai, laiptų turėklai ir kiti baldai – iš vietos gyventojų suaukotos medienos. Elektrinių vargonų mecenatai – Ritos ir Romualdo Jagminų šeima, atsiuntusi juos iš JAV. Kryžiaus kelio stočių, liturginių rūbų mecenatas – kunigas jubiliatas Ignas Plioraitis. Tikinčiuosius į šventę kvietė Lenkijoje, Brolių Kruševskių varpų liejykloje (lenk. Odlewnia dzwonów Braci Kruszewskich) Vengruve išlietas varpas, kurį iš anksto parūpino ir finansavo jūriškis Juozas Banionis, vienas iš pagrindinių koplyčios statybos iniciatorių.[3]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
