Juodųjų žirgų tango
From Wikipedia, the free encyclopedia
Juodųjų žirgų tango, dar žinoma kaip meksikietiškoji gynyba arba Kevico-Trajkovičiaus gynyba – šachmatų debiutas , kurio ėjimai:
- 1. d4 Žf6
- 2. c4 Žc6
Juodųjų žirgų tango | |
---|---|
Ėjimai | 1. d4 Žf6 2. c4 Žc6 |
ECO | A50 |
Sukurta | Frydrichas Zemišas prieš Karlosą Torė, Baden-Badenas, 1925 |
Motininis debiutas | Indiškoji gynyba |
Meksikos didmeistris Karlosas Torė jį populiarino 1920-aisiais. Pirmoji žinoma partija buvo Zemišas-Torė 1925-aisiais[1]. Vėliau ją žaidė amerikiečių meistras Aleksandras Kevicas, o dar vėliau – jugoslavas Michailas Trajkovičius[2][3] ir TSRS didmeistris Anatolijus Lutikovas[4][5][6][7]. Dar vėliau tarptautinis meistras Georgijus Orlovas išleido knygas apie šį debiutą 1992-aisiais 1998-aisiais. Orlovas pirmojoje knygoje pavadino šį debiutą „juodųjų žirgų tango“, apibūdinant pirmuosius du juodųjų ėjimus ir vėliau paprastai vykstančius žirgo išvijimus. Nuo 1992-ųjų keletas didmeistrių kartais panaudodavo šį debiutą, pvz., Viorelis Bologanas, Džoelas Bendžaminas, Laris Kristiansenas ir Aleksas Jermolinskis, tačiau jis vis tiek laikomas retu, nes užblokuoja c pėstininką, pastato žirgą į nepatogią padėtį ir atsiliekia nuo baltųjų kovoje dėl centro.