Japonų kalbos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Japonų kalbos, arba japoninės kalbos – iš bendros prokalbės kilusių kalbų šeima, apimanti pagrindinėse salose vartojamą japonų kalbą ir Riūkiū salose vartojamas Riūkiū kalbas. Kalbų išskyrimas į atskirą šeimą yra plačiai pripažįstamas kalbininkų, o pačios japonų kalbos šeimos (angl. Japonic languages) termino autorystė priskiriama japonologui Leonui Serafimui. Nėra visuotinai pripažintos teorijos apie japonų kalbų giminystę su kitomis kalbų šeimomis, dažniausiai šeima prie kitų negrupuojama. Anot japonisto kalbininko Shiro Hattori, japonų ir riūkiū kalbos nuo japoninės prokalbės atsiskyrė Jamato periodu (250–710 m.).[1]
Japoninės | |
Paplitimas | Japonija |
---|---|
Kalbų skaičius | 7 arba daugiau priklausomai nuo metodologijos |
Kilmė | Japoninės |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | japonų, riūkiūiečių |
Iki šiol tarp kalbininkų tebesitęsia diskusijos dėl japoninių kalbų giminingumo su kitomis kalbų šeimomis. Akivaizdžiausi ryšiai randami toponimuose Korėjos pietuose. Spėjama, kad toponimai yra senovinės izoliuotosios Gaja (Kara) kalbos ar kitų beveik nedokumentuotų kalbų kilmės.[2] Kitų mokslininkų teigimu japonų kalbos, kartu su korėjiečių ir ainų, yra klasifikuotinos kaip paraaustronezinės kalbos.