Jane Austen

Džeinė Ostin (Jane Austen, 1775 m. gruodžio 16 d. – 1817 m. liepos 18 d.) – anglų rašytoja romanistė, pasižymėjusi savo moteriškų personažų portretais, romano formos įvaldymu, ironija.

Biografija

Biografijos žinios apie Džeinę Ostin yra "puikiai menkos" pagal vieną biografą. Išliko tik keli asmeniniai ir šeimyniniai laiškai (pagal vieną įvertinimą yra išlikę tik 160 iš 3000 Ostin laiškų), nes jos sesuo Cassandra (kuriai buvo adresuota daugiausia laiškų) daugelį laiškų sudegino, o likusius cenzūravo. Kiti laiškai buvo sunaikinti admirolo Franko Ostino, Džeinės brolio, paveldėtojų. Per penkiasdešimt metų po Ostin mirties daugiausia biografinės medžiagos pateikė jos giminaičiai, ir ji atspindi šeimos šališkumą palaikant mintį "gera rami teta Džeinė". Nuo to laiko mokslininkai rado nedaug naujos informacijos.

Šeima

Džeinės Ostin tėvas, Džordžas Ostinas, ir jo žmona Cassandra Ostin buvo svarbios, netituluotos kaimo diduomenės nariai. Džordžas buvo kilęs iš vilnonių drabužių, audinių gamintojų šeimos, kuri iškilo verslo dėka, tarp žemesniųjų klasių kaip netituluota kaimo diduomenė. Cassandra buvo narė žymios Leigh šeimos. Didžiąją dalį Džeinės gyvenimo nuo 1765 iki 1801 metų Džordžas dirbo pastoriumi anglikonų parapijoje Steventone, Hampšyre ir netoliese esančiam kaime. Nuo 1773 iki 1796 metų jis papildė šias pajamas ūkininkavimu ir vadovaujant tvarkant reikalus gyvenamojoje berniukų mokykloje trims ar keturiems berniukams. Ostins artimiausia šeima buvo didelė ir glaudžiai susijusi: šeši broliai Džeimsas, Džordžas, Čarlzas, Frankas, Henris ir Edvardas – ir mylimoji vyresnioji sesuo Cassandra. Visi sulaukė pilnametystės. Cassandra buvo artimiausia ir patikimiausia Ostin draugė visą jos gyvenimą. Iš visų jos brolių Džeinei buvo artimiausias jos brolis Henris, kuris tapo bankininku, o po jo banko bankrutavimo anglikonų dvasininku. Henris buvo taip pat savo sesers literatūrinis agentas. Jo platus draugų ir pažįstamų ratas Londone įtraukė bankininkus, komersantus, leidėjus, dailininkus ir aktorius: jis suteikė Ostin visuomeninį pasaulio vaizdą, paprastai nematomą iš mažos parapijos kaimiškame Hempšyre.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Ostin gimė 1775 metais gruodžio 16 d. Steventono parapijoje. Po kelių mėnesių ponia Ostin apgyvendino savo dukrą pas vieną moterį, Elizabeth Littlewood, netoliese esančiame kaime. Ši augino ir maitino Ostin maždaug metus ar pusantrų. Vėliau Džeinė buvo mokoma namie, daugiausia savo tėvo. 1783 m. su savo seserimi Cassandra trumpai mokėsi pas Mrs. Ann Cawley Oksforde ir Sauthemptone, tačiau abi mergaitės sunkiai susirgo ir turėjo grįžti namo. 1785 metų pradžioje seserys išvyko į internatinę mokyklą. Į mokyklos programą greičiausiai įėjo prancūzų kalba, rašyba, siuvinėjimas, šokiai, muzika ir, galbūt, drama. 1786 metų gruodį Džeinė ir Cassandra grįžo namo. Likusį išsilavinimą Džeinė įgyjo skaitydama knygas, patariant tėvui ir broliams: Džeimsui ir Frankui. Džordžas Ostinas akivaizdžiai suteikė savo dukroms nevaržomą priėjimą prie savo didelės ir įvairios bibliotekos, buvo tolerantiškas Džeinės kartais rizikingiems eksperimentams rašant ir aprūpino abi seseris brangiu popieriumi ir kitomis medžiagomis, kurios reikalingos rašymui ir paišymui. Pagal Parką Honaną, Džeinės Ostin biografą, Ostin namuose buvo "atvira, linksma, lengvai intelektuali atmosfera", kur idėjos, su kuo Ostinų šeima galėjo politiniu ar socialiniu požiūriu nesutikti, būdavo apgalvotos ir aptartos.

Privatūs vaidinimai taip pat buvo Džeinės išsilavinimo dalis. Nuo to laiko, kai jai buvo septyneri iki tol, kol sukako trylika, šeima ir artimi draugai statė spektaklius tokius kaip Ričardo Šeridano "Konkurentai" (1775) ir Davido Garriko "Bon Ton". Nors detaliau apie tai nežinoma, tačiau Ostin neabejotinai užsiėmė šia veikla, pradžioje kaip žiūrovė, o vėliau, kai tapo vyresnė, ir kaip dalyvė. Dažniausiai spektakliai buvo komedijos, kurios prisidėjo prie Džeinės komiškumo ir kandumo rutuliojimosi.

1801 m. šeima persikėlė į Batą (Bath), kur vyksta ne vieno Ostin parašyto kūrinio veiksmas. 1802 Haris Big-Viteris (Harris Bigg-Wither) pasipiršo Džeinei, tačiau ji atsisakė tekėti. Po tėvo mirties 1805 m. su seserimi ir motina gyveno Sauthemptone pas brolį Frenką. 1809 m. persikėlė į Čotoną, kur jos turtingas brolis Edvardas turėjo namą.

Nuo 1816 m. rašytoją ėmė kankinti ligos. Pablogėjus būklei, 1817 m. ji nukeliavo į Vinčesterį ir ten po dviejų mėnesių mirė. Palaidota katedroje.

Kūryba

Kaip ir dauguma jos meto moterų rašytojų, Džeinė Ostin leido knygas anonimiškai. Nors visi jos kūriniai yra meilės istorijos, o ji pati rašė anglų literatūroje klestint romantizmui, Ostin nebuvo romantikė. Jos kūryboje emocijos dažnai pavojingos, o moteris, pasirenkanti racionalų sprendimą, dažnai bus laimingesnė nei slapta pabėgusi su mylimuoju.

Žymiausi Ostin darbai yra papročių komedijos. Šie, ypač „Ema“, neretai minimi kaip geri formos pavyzdžiai.

Nors rašytojos talentas buvo pastebėtas, jis nesusilaukė prideramo dėmesio dar keletą dešimtmečių po jos mirties. Ostin darbų populiarumas atgimė XIX a. antroje pusėje. XX amžiaus literatūrologai ėmė ją laikyti vienu didžiausių talentų visoje anglų literatūroje.

Tačiau Ostin kūryba ir kritikuota, dažnai kaltinta neišprusimu. Viena iš kritikių buvo Šarlotė Brontė, taip pat Markas Tvenas.

Didžioji Ostin stiprybė – personažai, ypač moterys. Jos pasirodo kasdieniuose gyvenimo epizodose, yra kilusios iš viduriniosios klasės ar aukštuomenės. Nors personažai niekuo neypatingi, jie apibūdinti taikliai ir detaliai.

Bibliografija

Romanai

Sense and Sensibility ("Protas ir jausmai"; 1811)
Pride and Prejudice („Puikybė ir prietarai“; 1813)
Mansfield Park ("Mansfieldo parkas", 1814)
Emma ("Ema", 1815)
Northanger Abbey ("Nortangerio abatija", 1818)
Persuasion ("Įtikinėjimas", 1818)

Trumpi kūriniai

Lady Susan
The Watsons (nebaigtas romanas)
Sanditon (nebaigtas romanas)

Darbai, parašyti jaunystėje

The Three Sisters
Love and Freindship [sic; žodžio „friendship“ klaidinga rašyba pagarsėjusi]
The History of England
Catharine, or the Bower
The Beautifull Cassandra [sic]

Knygos lietuvių kalba

Ema (Tyto alba, 1997; Alma littera 2009)
Puikybė ir prietarai (Charibdė, 1997; Alma littera 2008)
Nortangerio abatija (Versus aureus, 2009)
Protas ir jausmai (Alma littera, 2009)
Įtikinėjimas (Alma littera, 2011)
Mansfildo Parkas (Alma littera, 2011)

Filmai

Daugiausiai kartų ekranizuotas Ostin kūrinys – romanas „Puikybė ir prietarai“. Naujausia ekranizacija – 2005 m. filmas, režisuotas Joe Wright’o (pagrindinius herojus vaidina Keira Knightley ir Matthew Macfadyenas). Yra sukurtas filmas Bolivude, BBC serialas ir kt. 2001 m. filme „Bridžitos Džouns dienoraštis“ pasirodė šio romano įkvėpti veikėjai.

„Ema“ ekranizuota penkis kartus: 1932 m. (vaidino Marie Dressler ir Jean Hersholt), 1972 m. (televizijos versija), 1995 m., 1996 m. (su Gwyneth Paltrow ir Jeremy Northam), 1996 m. (televizijoje).

„Protas ir jausmai“ susilaukė keturių ekranizacijų. 1995 m. Ango Lee filme vaidino Kate Winslet.

Pagal romaną "Įtikinėjimas" ("Persuasion") pastatyti du televizijos serialai ir meninis filmas. Ekranizuoti „Mansfield Park“ bei „Northanger Abbey“

Apie pačios Jane Austen gyvenimą 2007-aisiais sukurtas filmas "Becoming Jane". Taip pat – "Miss Austen Regrets" (2008).

Nuorodos

Džeinės Ostin kūryba Gutenbergo projekto puslapyje

Vikiteka: Jane Austen – vaizdinė ir garsinė medžiaga