James Cagney
From Wikipedia, the free encyclopedia
Džeimsas Frensis Kegnis Jaunesnysis (angl. James Francis Cagney Jr., 1899 m. liepos 17 d. – 1986 m. kovo 30 d.)[1] – amerikiečių aktorius ir šokėjas. Scenoje ir kine buvo žinomas dėl savo nuolat energingų pasirodymų, išskirtinio vokalinio stiliaus ir mokėjimo neparodyti emocijų juokaujant. Už įvairius pasirodymus pelnė pripažinimą ir daug apdovanojimų.
James Cagney | |
---|---|
Kegnis apie 1930 m. | |
Gimė | 1899 m. liepos 17 d. Niujorkas, JAV |
Mirė | 1986 m. kovo 30 d. (86 metai) Stanfordas, Niujorko valstija, JAV |
Sutuoktinis (-ė) | Frances Willard Vernon (1922 m.) |
Veikla |
|
Partija | Demokratų (1934–1948) Respublikonų (1948–1986) |
Kegnį išgarsino vaidmenys filmuose „Visuomenės priešas“ (1931 m.), „Taksi!“ (1932 m.), „Angelai purvinais veidais“ (1938 m.), „Riaumojantys dvidešimtieji“ (1939 m.), „Miestas užkariavimui“ (1940 m.) ir „Baltas karštis“ (1949 m.), kur jis vaidino kietus vyrukus. Šie vaidmenys dominavo pirmąją jo karjeros dalį.[2] Vėliau sugebėjo susidėrėti dėl vaidmenų, kuriuose galėtų atskleisti savo choreografinius gabumus. Galiausiai laimėjo Oskarą už vaidmenį miuzikle „Jankis Dudlis Dendis“ (1942 m.). 1999 m. Amerikos kino instituto sudarytame geriausių Holivudo aukso amžiaus aktorių vyrų žvaigždžių sąraše užėmė aukštą aštuntą vietą.[3] Orsonas Velsas apibūdino jį kaip „galbūt geriausią aktorių, kada nors pasirodžiusį prieš kamerą“.[4]
Pirmajame savo profesionaliame pasirodyme 1919 m. Kegnis buvo persirengęs moterimi (reviu „Kiekvienas jūreivis“). Kelerius metus praleido vodevilyje kaip šokėjas ir komikas, kol 1925 m. gavo pirmąjį svarbų vaidmenį. Po to užsitikrino keletą kitų vaidmenų, o dėl gerų įvertinimų dar 1929 m. spektaklyje „Penny Arcade“ gavo pagrindinio aktoriaus vaidmenį. Kai Elas Džolsonas pamatė jį spektaklyje, nusipirko teises į filmą, o paskui pardavė jas „Warner Bros.“ su sąlyga, kad Džeimsas Kegnis ir Džoana Bliondel galės pakartoti savo sceninius vaidmenis kine. Po puikių atsiliepimų „Warner Bros.“ pasirašė su juo pradinį trijų savaičių trukmės kontraktą. Už savaitę buvo mokama 400 JAV dolerių. Studijos vadovams išvydus pirmuosius atsiliepimus apie filmą, sutartis su Kegniu buvo nedelsiant pratęsta.
Penktasis Kegnio filmas „Visuomenės priešas“ tapo vienu įtakingiausių to laikotarpio filmų apie gangsterius. Filme žymi scena, kurios metu Kegnio įkūnijamas personažas sutrina pusę greipfruto į Mae Klark įkūnijamo personažo veidą. Ši scena Kegnį išgarsino taip, kad jis netruko tapti viena pagrindinių Holivudo žvaigždžių ir pasirašyti vieną didžiausių sutarčių su „Warner Bros.“ 1938 m. gavo savo pirmąjį Oskarą už geriausią aktorių už subtilų kieto vyruko Rokio Salivano vaidmenį kino juostoje „Angelai su purvinais veidais“. 1942 m. Kegnis laimėjo „Oskarą“ už energingą Džordžo Kohano vaidmenį filme „Jankis Dudlis Dendis“.[5] 1955 m. buvo nominuotas trečią kartą už „Mylėk mane arba palik mane", filme, kuriame vaidino su Doris Dei. Kegnis pasitraukė iš vaidybos ir šokių 1961 m., kad praleistų laiką savo ūkyje su šeima. Po 20 metų, jau išėjęs į pensiją, vaidino filme „Regtaimas“ (1981 m.), daugiausia tam, kad greičiau atsigautų po insulto.
Per savo karjerą Kegnis ne kartą buvo nutraukęs sutartis su „Warner Bros.“ 1935 m. jis padavė kompaniją į teismą dėl sutarties pažeidimo ir laimėjo. Tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai aktorius laimėjo prieš studiją dėl sutarties sąlygų. Dirbo nepriklausomoje kino kompanijoje „Grand National“ (vaidino dviejuose filmuose: miuzikle „Apie kažką dainuoti“ ir dramoje „Puikus vaikinas“) tol, kol sutvarkytas ieškinys, o 1942 m. įkūrė savo prodiuserinę kompaniją „Cagney Productions“. Į „Warner Bros.“ grįžo po septynerių metų. Kegnis taip pat surengė daugybę JAO turų kariniuose daliniuose prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu bei dvejus metus dirbo Kino aktorių gildijos prezidentu.[6]
Kegnis mirė per 1986 m. Velykas savo ūkyje Standforde, Niujorko valstijoje. Mišios už velionį aukotos Manhetene esančioje Šv. Pranciškaus Saleziečio katalikų bažnyčioje.[7][8] Ceremonijos metu kalbą sakė velionio artimas bičiulis, tuomet JAV prezidento pareigas ėjęs Ronaldas Reiganas.[7] Karstą nešė tokios įžymybės, kaip boksininkas Floidas Petersonas, šokėjas Michailas Baryšnikovas (kuris tikėjosi gauti Kegnio vaidmenį Brodvėjuje), aktorius Ralfas Belamis ir kino režisierius Milošas Formanas. Ceremonijoje dalyvavo ir gubernatorius Marijus M. Kuomas ir miesto meras Edvaras Kochas.[9]