From Wikipedia, the free encyclopedia
Jėgeriai (vok. Jäger 'jėgeriai, medžiotojai') – lengvųjų pėstininkų rūšis Europos kariuomenėse.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pirmieji jėgeriai atsirado XVIII a. viduryje, juos rekrutuodavo iš kai kurių Vokietijos valstybių medžiotojų ir girininkų. Jie dažnai būdavo kilę iš vidurinės klasės ar smulkūs bajorai. Kaip profesionalūs girininkai jėgeriai buvo įgudę šauliai ir raiteliai, todėl juos pirmiausia naudojo žvalgybai, kaip skirmišerius ar stambių dalinių priedangą. Kadangi jie turėjo savus ginklus, jie esant ypatingam reikalui galėjo būti panaudoti kaip milicija staigaus priešo puolimo atveju, kol neprasidėjo mobilizacija arba kaip partizaninio karo organizatoriai, jei teritoriją užėmė priešas. Jėgeriai buvo įgudę šauliai, pripratę naudoti tikslius graižtvinius šautuvus laikais, kai kariuomenės jų praktiškai neturėjo.
Dalis jėgerių buvo snaiperiai, galintys padaryti sunkių nuostolių priešo karininkams. Jų gebėjimas labai taikliai šaudyti darė juos patogia priemone pridengti labiau pažeidžiamus dalinius, pvz., pionierius ar inžinerijos dalinius, įrenginėjančius lauko įtvirtinimus.
Kirstynėms jėgeriai nešiodavo tiesiageležčius medžioklinius durklus (Hirschfänger), trumpus kardus ar falčionus.
Susidomėjimas lengvaisiais pėstininkais Europoje padidėjo po Valmio mūšio, kuriame Prūsijos linijiniai pėstininkai nesugebėjo prasiveržti pro prancūzų šaulius. Pradžioje kareivius į skirmišerius rinkdavo iš linijinių pėstininkų, bet vėliau daug vokiečių valstybių skirmišeriais ėmė naudoti jėgerius.
Pagal tų laikų nuostatus jėgeriai:
Buvo pripažinta, kad sunku valdyti kareivius padrikoje rikiuotėje atviroje vietoje mūšio metu. Todėl jėgeriams buvo leista veikti mūšio lauke gana laisvai, savo nuožiūra. Tuo jie skyrėsi nuo linijinių pėstininkų, kuriems nuolat griežtai vadovavo karininkai. Todėl į jėgerius rinkdavo savarankiškus ir iniciatyvius kareivius.
Ypatingai lengvųjų pėstininkų taktiką ankstyvaisiais Napoleono epochos laikais tiek teoriškai, tiek praktiškai tobulino Prūsijos kariuomenė. Buvo daug nesutarimų, kaip reikia naudoti jėgerius. Naujovės daugiausia būdavo diegiamos pulko lygyje, tuo užsiimdavo energingiausi vadai, pvz., Ludwig Yorck von Wartenburg. Jenos ir Liubeko mūšiuose patyrusi triuškinančius pralaimėjimus Prūsijos armija ėmėsi rimtų reformų, daug ką perimdama iš Prancūzijos revoliucinės armijos. Prūsijos armija tapo nacionaline armija, nustota naudoti svetimšalius samdinius. Fizinės bausmės tapo retos (o jėgerių daliniuose jos buvo uždraustos), karinių laipsnių ir pareigų suteikimas buvo paremtas nuopelnais, o ne kilmingumu. Buvo šaukiami nauji savanoriai iš buržuazijos sluoksnių skatinant priešintis Napoleono įsiveržimui ir Centrinės Europos okupacijai. Tęsiant ankstesniąją tradiciją Prūsijoje jėgeriai buvo savanoriai, savo lėšomis ar už draugų ir kaimynų padovanotus pinigus įsigydavę ginklus ir uniformas. Jorkas fon Vartenburgas, kaip vienas pirmųjų efektyvių jėgerių taktikos naudotojų, buvo paskirtas Prūsijos lengvųjų pėstininkų generaliniu inspektoriumi ir po Tilžės taikos pasirašymo kelerius taikius metus didino ir stiprino Prūsijos jėgerių pajėgas. Žinomiausias jėgerių dalinys buvo Liutcovo savanorų korpusas (vok. Lützowsches Freikorps, maždaug brigados dydžio).
Prūsijos armija sukaupė patirties kaip pagalbinė kariuomenė dalyvaudama Napoleono žygyje į Rusiją. Jėgeriai čia strateginiame lygyje dažnai buvo naudojami kaip parama ir priedanga likusiai įsiveržimo armijai. Jie sugebėjo išvengti likusios Napoleono ekspedicinės armijos likimo po to, kai Jorkas pasirašė paliaubų sutartį (Tauragės konvencija) su Rusijos imperija. Tuomet Jorko vadovaujami Prūsijos daliniai prancūzams pasitraukus buvo likę atskirti toli ariergarde.
Vėlesniuose karuose įvairių šalių kariuomenių jėgeriai gerai pasirodė kovose prieš Napoleono pajėgas, o Prūsijos jėgeriai suvaidino svarbų vaidmenį Vaterlo kampanijoje (Vavro mūšyje). Kovos su Napoleonu brangiai kainavo, nes buvo patirti dideli gyvosios jėgos nuostoliai, ypač daug žuvo karininkų. O kadangi kariuomenėje buvo pereita prie karinių laipsnių suteikimo už nuopelnus, pasibaigus Napoleono karams daugelis jaunesniųjų karininkų Vokietijos valstybėse buvo buvę jėgerių kareiviai, gavę karininkų laipsnius.
XX a. pradžioje jėgerių dalinius turėjo Vokietijos imperijos, Austrijos-Vengrijos, Švedijos, Nyderlandų ir Norvegijos armijos. Jie atitiko šaulių dalinius (angl. rifles) D. Britanijos, šaserius (pranc. chasseur) Prancūzijos ar kačiatorius (it. cacciatori) Italijos kariuomenėse. Šie daliniai vis dar pasižymėjo nemažu prestižu ir aukšta esprit de corps, tačiau treniruotumu, įranga ir taktine paskirtimi jie beveik susilygino su standartiniais pėstininkais.
Geriausiai žinomi buvo Vokietijosn jėgeriai, išsiskyrę taikos metais dėvimomis tamsiai žaliomis uniformomis ir kiveriais. Likę Vokietijos pėstininkai vilkėjo tamsiai mėlynas uniformas ir smaiginius šalmus.
Taikos metais Vokietijos imperinės armijos jėgerių dalinius sudarė:
1914 m. rugpjūtį paskelbus mobilizaciją kiekvienas Prūsijos, Saksonijos ir Bavarijos jėgerių batalionas sudarė dar po vieną atsarginį jėgerių batalioną. 1914 m. rugsėjį buvo suformuota dar 12 papildomų jėgerių batalionų (10 Prūsijoje, 2 Saksonijoje). 1915 m. gegužę Vokietijos armija pradėjo jungti jėgerių batalionus į jėgerių pulkus. 1917 m. antroje pusėje buvo suformuota Vokietijos jėgerių divizija (vok. Deutsche Jäger-Division).
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Vokietijos jėgeriai veikė tradiciškai kaip skirmišeriai ir žvalgai, dažnai kartu su kavalerijos daliniais. Prasidėjus apkasų karui jie tapo paprastais pėstininkais. Jėgeriai buvo įtraukti į divizijų sudėtį ir prarado atskirųjų dalinių statusą. Balkanų ir Rusijos karo teatruose buvo naudojami ir jėgeriai dviratininkai, o 1914-1915 m. žiemą Viurtemberge ir Bavarijoje buvo sudaryti jėgerių slidininkų daliniai. 1917-1918 m. buvo suformuotos kelios jėgerių šturmo kuopos, naudotos apkasų šturmams.
1914 m. Austrijos-Vengrijos armija turėjo:
Visi šie daliniai vilkėjo pilkas uniformas žaliais apsiuvais su katiliuko pavidalo kepurėmis su tamsiai žaliomis plunksnomis. O Bosnijos-Hercegovinos feldjėgeriai nešiojo fesus.
Vėliau buvo suformuoti dar 3 feldjėgerių ir 7 Bosnijos-Hercegovinos feldjėgerių batalionai.
Po I pasaulinio karo Vokietijos jėgerių daliniai buvo išformuoti, bet jų tradicijas perėmė Veimaro respublikos šimtatūkstantinio reichsvero pėstininkų pulkai. 1933 m. į valdžią atėjus nacistams ir ėmus perginkluoti Vokietijos armiją vermachte vėl imta naudoti pavadinimą Jäger:
Vokietijos bundesvero karo policija buvo pavadinta feldjėgeriais. Pabrėžiant šių dalinių tęstinumą su Prūsijos Reitendes Feldjägerkorps, o ne su vermachto karo policija, bundesvero feldjėgeriai dėvi raudonas beretes su žvaigždės pavidalo ženkliukais Gardestern, kurie vaizduoja Juodojo Erelio ordiną, aukščiausią Prūsijos riterių ordiną. Reitendes Feldjägerkorps gavo teisę nešioti Gardestern dar 1847 m.
Kai kuriais laikotarpiais bundesvero lengvųjų pėstininkų daliniai buvo vadinami jėgeriais (Jäger) ir dėvėdavo žalias beretes, kurių ženkliukai buvo panašūs į vermachto jėgerių rankovių emblemas. Tebenaudojami pavadinimai Fallschirmjäger, Gebirgsjäger ir Panzerjäger žymi parašiutininkų, kalnų šaulių ir prieštankinius (šie yra ne pėstininkų, o šarvuočių daliniai) dalinius.
Šiuolaikiniai jėgerių tipo Vokietijos pėstininkų daliniai:
Po paskutinių Vokietijos armijos reformų liko:
Liko ir Fallschirmjäger, kurie tapo svarbiausiu pėstininkų tipu dėl savo universalumo ir tinkamumo šių dienų taikos misijoms užsienyje.
Bundesvere pirmasis karinis laipsnis visose pėstininkų kariuomenėse yra Jäger (kaip kad mechanizuotųjų pėstininkų pirmasis karinis laipsnis yra grenadierius (Grenadier) ar artileristų – kanonierius (Kanonier).
Austrijos kariuomenėje (vok. Bundesheer) žodis Jäger yra bendrasis terminas daugeliui kareivių pėstininkų pavadinti. Šarvuotųjų pėstininkų kareiviai vadinami panzergrenadieriais (vok. Panzergrenadiere). Austrijos kariuomenės specialiosios paskirties pajėgos vadinamos vok. Jagdkommando 'medžiojklinės komandos').
Lietuvos kariuomenėje specialiosios paskirties kariuomenės funkcijas vykdo Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, priklausantis Specialiųjų operacijų junginiui.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.