Izraelio okupuotos teritorijos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Izraelio okupuotos teritorijos – nuo 1967 m. Šešių dienų karo Izraelio okupuotos Palestinos teritorijos – Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas – bei Golano aukštumos. Izraelis taip pat buvo okupavęs Sinajaus pusiasalį ir pietų Libaną. Iki Šešių dienų karo Palestinos teritorijos buvo užimtos Egipto (Gazos Ruožas) ir Jordanijos (Vakarų Krantas). Sinajus priklausė Egiptui, Golano aukštumos – Sirijai.
1967–1981 m. keturios okupuotos teritorijos buvo įtrauktos į Izraelio karinę guberniją, o Jungtinės Tautos jas laikė „okupuotomis arabų teritorijomis“.[1] 1981 m. pagal Egipto ir Izraelio taikos sutartį, kuria Egiptas pripažino Izraelį, o Izraelis grąžino Egiptui Sinajaus pusiasalį, karinė gubernija panaikinta. Pasirašęs sutartį su Egiptu, Izraelis prijungė Golano aukštumas prie Šiaurės apygardos, o Gazos Ruože ir Vakarų Krante įvedė civilinę valdžią.[2] Nepaisant karinės gubernijos panaikinimo ir atsižvelgiant į Egipto reikalavimus, terminas „okupuotos arabų teritorijos“ ir toliau buvo vartojamas apibūdinti Vakarų Krantui (su Rytų Jeruzale, kurią Izraelis aneksavo 1980 m.), Gazos Ruožui ir Golano aukštumoms.
Tarptautinis Teisingumo Teismas,[3] JT Generalinė Asamblėja[4] ir JT Saugumo Taryba laiko Izraelį okupuojančia jėga.[5] JT specialusis pranešėjas Richard Falk pavadino Izraelio okupaciją „tarptautinės teisės pažeidimu“.[6] Izraelio Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Izraelis Vakarų Krante vykdo „karinę okupaciją“.[7] Tačiau Izraelio vyriausybė Vakarų Krantą laiko ne okupuota, o „ginčytina teritorija“.[8]
2005 m. Izraelis vienašališkai pasitraukė iš Gazos Ruožo. JT ir daugelis žmogaus teisių organizacijų tebelaiko Izraelį Gazos Ruožo okupuojančia jėga dėl jo vykdomos teritorijos blokados,[9] tačiau Izraelis tai atmeta.[10]
2024 m. liepos 19 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprendė, jog Izraelio vykdoma Palestinos teritorijų okupacija yra neteisėta ir prilygsta apartheidui.[11]