Islandijos geografija

Islandijos sala yra Atlanto vandenyno šiaurėje; nuo salos į pietus driekiasi Vidurio Atlanto gūburys. Tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Islandijos geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Šiaurės Europa
Plotas	103 001 km² 97,33 % žemės 2,67 % vandens
Pakrantė	4 970 km
Sienos	0 km
Aukščiausias taškas	Kvanadalsnukuras 2 110 m
Žemiausias taškas	Atlanto vandenynas 0 m
Ilgiausia upė	Tjoursau 230 km
Didžiausias ežeras	Tingvadlavatnas 84 km²

Ugnikalniai

Pagrindinis straipsnis: Islandijos ugnikalniai.

Islandija susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų aktyviai veikiant ugnikalniams. Per tą laiką saloje vyko milijonai ugnikalnių išsiveržimų. Per juos sala didėjo, kito jos paviršius, todėl ją sudarančios uolienos – vulkaninės kilmės. Šio metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 – nuolat veikiantys. Aukščiausias salos ugnikalnis iškilęs 2119 m virš jūros lygio. Nuo to laiko, kai saloje apsigyveno žmonės, Islandijos ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų. Baisia katastrofa tapo Lakio ugnikalnio išsiveržimas 1783–1784 metais, per kurį žuvo ketvirtadalis salos gyventojų. Dabar aktyviausias ugnikalnis – Hekla. Paskutinį kartą ugnikalnis saloje buvo išsiveržęs 1991 metais. Sausuma aplink salą plečiasi ir šiais laikais. Kai ugnikalniai veržiasi po vandeniu, į jo paviršių per gana trumpą laiką gali iškilti sausuma. 1963–1965 metais, išsiveržus povandeniniam ugnikalniui prie Islandijos krantų, susidarė 2,5 km² ploto ir 145 m aukščio salelė.

Geizeriai

Šis Islandijoje esantis geizeris yra seniausias žinomas pasaulyje.

Islandijoje gausu geizerių. Aukščiausi iš jų purškia vandenį ir garus į 40–50 m aukštį. Tai prilygsta 15 aukštų namui.^{[reikalingas šaltinis]} Kodėl tai vyksta, kas priverčia vandenį trykšti į tokį aukštį? Ugnikalnių srityse požeminiai vandenys įkaista iki virimo temperatūros. Taip yra todėl, kad karšta magma Žemės gelmėse įkaitina uolienas, kuriose slūgso vanduo. Vandeniui įkaitus iki virimo temperatūros, jis užverda ir triukšmingai veržiasi į paviršių. Geizeriai veržiasi ne nuolatos, o tam tikrais laiko tarpsniais. Po to, kai ištrykšta geizerio vanduo, žemės plyšyje jis vėl turi susikaupti, pakilti jo temperatūra ir, pagaliau, užvirti. Tada viskas kartojasi.

Ledynai

Pagrindinis straipsnis: Islandijos ledynai.

Islandijos klimatą veikia šiltosios Šiaurės Atlanto srovės atšaka, todėl salos pakrantėse vyrauja švelnus jūrinis klimatas. Žiemos čia šiltesnės nei Lietuvoje. Tačiau atokiau nuo krantų – salos viduryje – šalta. Ten daug ledynų kurie užima didelius plotus. Daugelis ledynų, ne taip, kaip žemyninės Europos kalnuose, plyti nedideliame aukštyje. Didžiausias – 8400 km² – yra Vatna ledynas. Kai kur jo storis siekia 1 kilometrą. Tokių didelių ledynų Europoje daugiau nėra. Vatnajokutlio ledynas leidžiasi iki pat jūros, todėl šiose pakrantėse gausu ledkalnių. Plaukiant laivu, vaizdas būna panašus į Antarktidos krantus.

Kriokliai

Dettifoss - galingiausias krioklys Europoje.

Pagrindinis straipsnis: Islandijos kriokliai.

Dėl aktyvių geologinių procesų ir gausių kritulių Islandija yra palanki krioklių formavimuisi.

Kraštovaizdžiai

Islandijos kraštovaizdžio grožį sukūrė ledas ir ugnis. Saloje vyrauja dvi spalvos: balta ir juoda. Besikaitaliodamos jos sukuria nepaprasto grožio kraštovaizdį. Upėse tiek daug krioklių, jog Islandiją galima vadinti krioklių sala. Islandijos augalija – skurdi. Vyrauja pelkiniai augalai, viržynai. Kadaise Islandijoje būta ir miškų, tačiau jie iškirsti.