Heraklionas

Heraklionas – Graikijos miestas, Kretos sostinė ir didžiausias salos miestas, įsikuręs šiauriniame krante, Egėjo jūros (Kretos jūros) uostamiestis. Yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta turizmo, maisto, chemijos, tekstilės, siuvimo, odos pramonė.^[1]

Šis straipsnis apie miestą Herakliono nome. Apie miestą Atikos nome skaitykite straipsnyje Heraklionas (Atika).

Heraklionas gr. Ηράκλειο
Uostas
Heraklionas 35°20′00″ š. pl. 25°08′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Graikija
Nomas	Herakliono nomas
Meras	Giánnis Kourákis
Gyventojų (2011)	140 730
Plotas	120 km²
Tankumas (2011)	1 173 žm./km²
Vikiteka	Heraklionas
Kirčiavimas	Herakliònas

Senasis Heraklionas apsuptas senosiomis venecijiečių sienomis. Veikia Kretos universitetas. Netoliese, 5 km į pietus nuo Herakliono, yra senovės miesto – pirmosios, dar antikinės Kretos sostinės – Knoso liekanos. Heraklione yra Archeologijos muziejus, Venecijos tvirtovė, Venecijos arsenalas, Kretos istorijos muziejus, Morosinio fontanas, turgus, Religinio meno muziejus, Gamtos muziejus, Kretos kovų muziejus.

Archeologijos muziejuje yra didžiausia minojinio meno kolekcija. Į vakarus palei prieplauką stovi Istorijos muziejus, kuriame nuo anstyvosios krikščionybės laikotarpio prisimenama Kretos istorija. Religiniame meno muziejuje saugoma bizantinių ikonų, freskų ir rankraščių kolekcija. Pietinėje miesto dalyje, už senųjų Herakliono sienų, yra įsikūręs nedidelis Gamtos mokslų muziejus, kuriame saugoma Egėjos jūros baseino ekspozicija. Ekspoziciją sudaro fosilijos, augalai, gyvi gyvūnai ir iškamšos.

Istorija

Venecijiečių lodžija (1626–28 m.) Heraklione

Osmanų Vizirio mečetė (1856 m.), dabar Šv Tito bazilika

Apgyvendintas nuo neolito laikų. Heraklionas yra netoli Knoso rūmų, kurie Mino civilizacijos laikotarpiu buvo didžiausia gyvenvietė Kretoje. Nors nėra archeologinių įrodymų, manoma, jog Herakliono vietoje nuo 2000 m. pr. m. e. galėjo būti Knoso uostas.

Įkūrimas

Dabartinį Heraklioną 824 m. įkūrė saracėnai, išvaryti iš Andalusijos emyro Al Hakamo I, kai atėmė Kretą iš Bizantijos imperijos. Jie iškasė griovį aplink miestą, kurį pavadino arab. ربض الخندق = rabḍ al-ḫandaq („Griovio pilis“). Saracėnai leido savo uostu naudotis piratams, kurie puldinėjo Bizantijos teritorijas Egėjo jūroje.

Bizantijos laikotarpis

961 m. Nikiforas Fokas, vėliau tapęs Bizantijos imperatoriumi, išsilaipino Kretoje ir apgulė miestą. Po ilgos apgulties miestas krito, saracėnai buvo išžudyti, miestas nusiaubtas ir sudegintas. Atstatytas miestas Chandax buvo valdomas Bizantijos 243 metus.

Venecijos laikotarpis

1204 m. miestą nusipirko Venecijos respublika. Tai buvo sudėtingo politinio sandėrio, į kurį taip pat įėjo Izaoko II Angelo Bizantijos sosto susigrąžinimas, dalis. Venecijiečiai pagerino saugumą, pastatydami milžiniškas tvirtoves, kurios stovi iki šiol, bei didelę sieną (40 m storumo, 7 bastionai) ir tvirtovę uoste. Chandax buvo pervadintas Kandija (Candia) ir buvo Kandijos kunigaikščio sostine, o venecijiečių Kreta tapo „Regno di Candia“ (Kandijos karalyste). Miestas išlaikė naują pavadinimą daugybę šimtmečių, taip buvo vadinama net visa sala. Įtvirtinti valdžią iš Venecijos į Kretą buvo perkeliamos šeimos 1212 m. Dviejų kultūrų bendras egzistavimas ir Italų renesansas paskatino menų suklestėjimą, vadinamą Kretos renesansu.

Osmanų laikotarpis

Per Kretos karą (1645–1669 m.) osmanai buvo apgulę miestą 22 metus 1648–1669 m. Manoma, kad tai ilgiausia apgultis istorijoje. Paskutinėje fazėje, kuri truko 22 mėnesius, žuvo 70 tūkst. turkų, 28 tūkst. kretiečių ir vergų bei 29 088 miestą gynusių krikščionių^[2]. Osmanai miestą vadino Kandiye (salą irgi), o graikai neoficialiai Megalo Kastro (Didžioji pilis). Osmanams valdant uostas nuseko ir laivininkystė persikėlė į Chaniją salos vakaruose.

Dabartiniai laikai

1898 m. buvo sukurta autonominė Kretos valstybė, vis dar valdoma osmanų. Princas Jurgis tapo vyriausiu įgaliotiniu, o viską prižiūrėjo tarptautinė taryba. Didžiosioms valstybėms (1898–1908 m.), tiesiogiai okupavus Kretą, miestas atsidūrė britų zonoje. Tuo metu miestas buvo pavadintas Heraklionu pagal romėnų uostą Heracleum (Heraklio miestas), kurio tiksli vieta nežinoma.

1913 m. po Balkanų karų Kreta ir Heraklionas tapo Graikijos karalystės dalimi. 1941 m. per II pasaulinį karą smarkiai nuniokotas britams ir graikams kaunantis su vokiečiais ir italais dėl Kretos. Iki 1944 m. gruodžio mėn. buvo okupuotas vokiečių. Po karo atiteko Graikijai.

Sportas

Futbolas

• PAE OFĪ
• PAE Ergotelīs

Išnašos

1. Lijana Šatavičiūtė. Heraklionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
2. The War for Candia