From Wikipedia, the free encyclopedia
Hausų valstybės – hausų tautos sukurtos ir valdomos arba jų kultūros paveiktos valstybės, klestėjusios VIII–XIX a. Sahelio dalyje, dabartinės Nigerijos šiaurėje ir Nigerio pietuose. Jose buvo sukurta aukšta ir savita hausų kultūra. Visa ši teritorija dar vadinama Hausalandu. Tai buvo dalis Sahelio civilizacijos.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sahelio regionas Hausalandas | |
---|---|
Šalis | šiaurės Nigerija, pietų Nigeris |
Tautos | hausai |
Valstybės | Biramas, Zazzau, Kacina, Kanas ir kt. |
Sahelio civilizacijos regionai: Senegambija (1), Vakarų Sahelis (2), Mosiai (4), Hausalandas (5), Kanem-Bornu (6), Adamava (9), Darfūras (7) |
Hausų valstybės, arba Hausalandas, yra Sahelio ruože. Dabartinėje Nigerijoje jos apima Kano, Džigavos, Bauči, Kacinos, Zamfaros, Kadunos, Sokoto, Kebi, Nigerio, Nasaravos, Gombės valstijų teritorijas. Nigeryje jos apėmė pietines Zinderio, Maradžio ir Tahvos departamentų teritorijas.
Į šiaurę nuo hausų valstybių prasideda Saharos dykuma, o pietuose jos siekiasi su Benino civilizacijos regionais - Jorubalandu (pietvakariuose), Beninu, Igbolandu, Ibibijolandu.
Į rytus nuo Hausų valstybių kultūrinės zonos buvo Kanem-Bornu istorinis regionas, į pietryčius - Adamava. Vakaruose buvo Mosių valstybės ir Vakarų Sahelio regionas Songajus.
Šioje teritorijoje labai svarbią įtaką turėjo Sokoto, Hadedžijos upių baseinai, kuriuose koncentravosi seniausios ir svarbiausios hausų valstybės. Vėliau reikšmę įgijo ir periferinės teritorijos, kur teka Gongola, Nigeris (jo žemupis), Benuė ir kitos upės.
Pirmosios Hausų valstybės atsirado VIII a. XI–XIV a. čia įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra.
Hausai niekuomet nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno susiskaldę į atskirus miestus valstybes. Klestėjimo laikais buvo išvardijamos šios valstybės:
Be šių valstybių buvo dar keletas, kurios nebuvo priskiriamos nė vienai grupei. Dažniausiai jos atsirasdavo vidinės kolonizacijos metu. Pvz., XVIII a. išeiviai iš Kano įkūrė Gumelio ir Damagaramo (su sostine Zinderyje) valstybes.
Nors hausų valstybės paprastai vadinamos miestais-valstybėmis, jų teritorija siekdavo gerokai toliau nei vienas miestas. Į jas buvo inkorporuojama ir daug aplinkinių miestelių. Kai kuriais atvejais valstybės pavadinimas nesutapdavo su sostinės pavadinimu, be to, sostinės kartais keisdavosi. Pvz., Gobiro sostinė buvo perkelta iš Gobiro į Alkalavą, o Zamfaros – be Birnin Zamfara sostinės buvo ir Duci bei Ankoje.
Klestėjimo laikais hausai, – gabūs prekybininkai, – išplatino savo kultūrą ir kalbą didelėje Afrikos teritorijoje. Netgi dabar ji yra svarbi Afrikos bendravimo kalba ir apie 30 mln. gyventojų ją moka (hausų tarp jų tik 11 mln.).
Tam tikrais laikotarpiais hegemoniją visai teritorijai įgydavo vienas arba kitas miestas. Seniausiais laikais čia stipriausias buvo Gobiras, vėliau įsitvirtino Kanas. Ypač hausų miestai suklestėjo po kaimyninės Songajaus valstybės žlugimo XVI a. Tuo metu jie perėmė hegemoniją transsacharinėje prekyboje. Stipriausiu hausų miestu tapo Kacina.
XIX a. sukilo tarp hausų gyvenę fulbiai, kurie, vadovaujami Usman dan Fodio, sukūrė Sokoto kalifatą, kurios sostine tapo Sokotas. Imperijos viduje fulbiai tapo daugumos hausų valstybių valdovais, perėmė hausų titulus ir tradicijas.
XX a. pradžioje hausų valstybės buvo padalintos tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Dabar jos yra Nigerio pietuose ir Nigerijos šiaurėje.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.