Gudėja

Gudėja (šum. 𒅗𒌣𒀀) – Šumero Lagašo miesto-valstybės valdovas (ensis) iš Antrosios Lagašo dinastijos, valdęs apie 2144–2124 m. pr. m. e. Tai vienas žinomiausių Lagašo valdovų, kadangi išlikę daug jo valdymo laikotarpio rašto ir meno paminklų.^[1] Trečiosios Ūro dinastijos (vadinamojo Šumerų renesanso) laikų Lagašo valdovai niekad nebuvo tituluojami karaliais – vadinti lugaliais arba ensiais.^[2] Buvo vedęs savo pirmtako Ur-Babos dukterį Ninalą. Po Gudėjos mirties ensiu tapo jo sūnus Ur-Ningirsu.^[3]

Lagašo valdovą Gudėją vaizduojanti diorito statula (Luvras)

Gudėja valdė apie 20 metų, jo valdymo metu pastatyta šventyklų, rūmų ir kitų panašaus pobūdžio pastatų, išliko nemažai jo atvaizdų. Žinomos 27 Gudėjos statulos, daugelis jų išskaptuotos iš vulkaninių uolienų (daugiausia diorito, taip pat dolerito).^[4] Vaizduojamas su tunika, apnuogintais pečiais, rankos sunertos maldai. Sukuriamas romios didybės ir gilaus religinio užsidegimo įspūdis. Virtinė Gudėjos laikų įrašų mini vietinių šventyklų atidarymą kituose Šumero miestuose, kaip antai Ūre, Nipūre, Adabe, Uruke bei Bad-tibiroje. Tai rodo, kad šiuo laikotarpiu Lagašas buvo tapęs dominuojančia jėga Šumere.^[5] Valdant Gudėjai Lagaše vyravo taika, tai buvo ypatingo klestėjimo laikotarpis, ką atspindi daugybė atliktų viešosios infrastruktūros darbų tiek pačiame Lagaše, tiek kituose miestuose, kur siekė Lagašo hegemonija. Įvairūs šio valdovo darbai minimi vadinamuosiuose „metų varduose“, tačiau juose nė karto nėra paminėtas karas. Gudėjos laikai buvo ir kultūrinio pakilimo laikotarpis, palikęs daugybę meno bei rašto paminklų.^[6]

Vienas didžiausių Gudėjos darbų – atstatyta E-ninnu šventykla, skirta dievui Ningirsu. Išlikęs šumerų himnas, kuriame pasakojama, kad Gudėjai sapne pasirodęs dievas Ningirsu ir paliepęs atstatyti šventyklą.^[7] Be to, valdant Gudėjai, iki 216 000 padaugėjo visateisių piliečių, tuo tarpu XXIV a. pr. m. e., valdant Urukaginai, jų būta 36 000.^[1]

Šaltiniai

1. Gudėja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
2. E. Cassin, J. Bottéro, J. Vercouter. Los imperios del antiguo oriente, p. 59. Historia universal siglo XXI ISBN 84-323-0039-X
3. Edzard, Sibylle; Edzard, Dietz Otto (1997). Gudea and His Dynasty. University of Toronto Press. p. 7–8. ISBN 9780802041876.
4. WorldArts: Statues of Gudea Archyvuota kopija 2019-08-19 iš Wayback Machine projekto.. [Nuoroda tikrinta 2019-08-19].
5. E. Cassin Los imperios del antiguo oriente, p. 98
6. E. Cassin Los imperios del antiguo oriente, p. 100
7. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 138. ISBN 978-0-292-70794-8.