- Kukurūzų įvairių veislių grūdai pagal formą būna apvalūs, suspausti, inkstiški, pagal spalvą – geltoni, raudoni, tamsiai mėlyni, žali, rudi. Gemalas yra apatinėje grūdo dalyje, turi daug riebalų ir sudaro 12-14 proc. viso grūdo svorio. Didesnę grūdo dalį sudaro endospermas, susidedantis dažniausiai iš skaidriosios, stikliškos dalies ir baltos, miltingos.
- Soros grūdas apvalus, nukrinta kartu su jį apsiausiančiais žiedažvyniais.
- Avižos grūdas yra su išilgine vagele. Grūdai patys nenubyra. Juose yra daug riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų. Jie labai vertinami kaip koncentruotas pašaras gyvuliams, ypač arkliams.
- Ašarėlių grūdas suaugęs su viršutiniu žiedažvyniu.
- Dirsės grūdas pailgas, kiek suaugęs su viršutiniu žiedažvyniu.
- Varpučio grūdas linijiškai pailgas, suaugęs su viršutiniuoju žiedažvyniu, viršūnėje plaukuotas.
- Rugio grūdas pailgas, iš šonų suspaustas, viršūnėje plaukuotas, turi gilią išilginę vagelę.
- Kviečio grūdas turi siaurą, gilią vagelę, viršūnėje kiek suplotas. Grūdai vartojami maistui (kruopos, miltai), iš jų gaminamas krakmolas, spiritas. Daiginti kviečio grūdai su iki 3 mm ilgio daigeliais ypatingai naudingi nuo daugelio ligų.
- Miežio grūdas turi plačią vagelę, paprastai suaugęs su žiedažvyniais. Grūdai vartojami maistui, alui daryti.
- Grikio grūdai tribriauniai riešutėliai. Iš grūdų gaminamos branduolinės ir smulkintos kruopos bei košė. Kvepiantys grikių žiedai išskiria daug nektaro ir juos noriai lanko bitės.
- Ryžiai būna ilgagrūdžiai, vidutinio grūdo ir trumpagrūdžiai. Kuo ilgesni ryžio grūdeliai, tuo juose mažiau krakmolo.
- Sorgas pasaulyje plačiai žinomas kaip javas, svarbi grūdinė kultūra. Tai penktasis pagal suvartojimą javas pasaulyje. Afrikoje jis naudojamas gaminti kuskusui, košėms, melasai. Dalyje Indijos iš jo kepama duona bhakri (भाक्री). Kinijoje jis vadinamas 高梁 gaoliang ir yra vienas svarbesnių javų. Iš jo gaminama daug alkoholinių gėrimų: maotai ir gaoliang.