From Wikipedia, the free encyclopedia
Džordžas de Kirikas (it. Giorgio de Chirico, 1888 m. liepos 10 d., Volas, Graikija – 1978 m. lapkričio 19 d., Roma) – XX a. italų tapytojas, iliustratorius, dizaineris, memuaristas. Italų metafizinės tapybos vienas iš pradininkų.
| Džordžas de Kirikas it. Giorgio de Chirico | |
|---|---|
.jpg) | |
| Dž. de Kirikas 1936 m. | |
| Gimė | 1888 m. liepos 10 d. Volas, Graikija |
| Mirė | 1978 m. lapkričio 19 d. (90 metų) Roma |
| Palaidotas (-a) | San Francesco a Ripa bažnyčia |
| Tautybė | italas |
| Veikla | Dailininkas |
 Vikiteka | Giorgio de Chirico |
Džordžas de Kirikas gimė 1888 m. liepos 10 d. Volo mieste Graikijoje. Jo tėvai, geležinkelietis inžinierius Evaristo de Chirico ir motina Gemma Cervetto, buvo italai. 1900 m. Dž. de Kirikas pradėjo mokytis Atėnų politechnikos institute ir vakarais lankė nuogo kūno piešimo užsiėmimus. 1906 m. jis persikėlė į Miuncheną, kur lankė Vaizduojamojo meno akademiją, susidomėjo Arnold Böcklin ir Max Klinger daile, A. Šopenhauerio ir F. Nyčės filosofija. 1909 m. Dž. de Kirikas persikėlė į Milaną, 1910 m. − į Florenciją, 1911 m. − į Paryžių. Florencijoje Dž. de Kirikas pradėjo kurti serijas peizažų, pavyzdžiui, „Rudens popietės enigma“, kur vaizduojami ilgi, nenatūralūs objektų šešėliai tuščiose miestų erdvėse su nematomų objektų ryškia šviesa. Jo kūriniai buvo eksponuoti 1912 ir 1913 m. Paryžiaus Rudens Salone ir 1913 ir 1914 m. Nepriklausomųjų parodoje. Dž. de Kirikas buvo nuolatinis G. Apolinero pobūvių lankytojas, kur susitiko Konstantiną Brankušį, Andrė Dereną, Maksą Žakobą ir kt.
Pirmojo pasaulinio karo metu Dž. Kirikas buvo pakviestas tarnauti kariuomenėje, grįžo į Italiją, kur Feraroje 1916 m. susitiko Filippo de Pisis ir 1917 m. − Carlo Carrà, su kuriais suformavo taip vadinamą „metafizikų mokyklą“. 1918 m. Dž. de Kirikas apsigyveno Romoje. 1918-19 m. žiemą įvyko pirmoji jo personalinė paroda Romos Casa d'Arte Bragaglia. Jis priklausė Valori Plastici menininkų ir estetų grupei. 1920 − 1924 m. Dž. de Kirikas gyveno tai Romoje, tai Florencijoje. 1921 m. įvyko jo personalinė paroda Dailės galerijoje Milane ir pirmą kartą jo kūriniai 1924 m. pristatyti Venecijos bienalėje. Nuo 1925 m. dailininkas gyveno Paryžiuje, eksponavo L'Effort Moderne (1925), Polio Gijomo (1926) ir Jeanne Bucher (1927) galerijose. 1928 m. įvyko jo personalinės parodos Londone Arthur Tooth galerijoje ir Niujorke Valentino galerijoje.
1929 m. Dž. de Kirikas kūrė kostiumus ir scenos dekoracijas S. Diagilevo trupės pasirodymams ir buvo publikuotas jo poetinis romanas Hebdomeros. Sekančiais metais dailininkas kūrė teatro ir operos pastatymams, jo kūriniai buvo eksponuoti JAV, Kanadoje, Japonijoje. 1945 m. publikuotas pirmas tomas jo „Mano gyvenimo atsiminimų“. Nuo 1944 m. Dž. de Kirikas gyveno Romoje. Ankstyvoji avangardinė Dž. Kiriko kūryba įtakojo siurrealistų dailę. Kartu su Carlo Carrà ir Giorgio Morandi apie 1917 m. Dž. de Kirikas išvystė tapybos stilių, vadinamą „metafizine tapyba“. Po 1930 m. Dž. de Kirikas labiau susidomėjo klasikinės dailės formomis, atsiribojo nuo savo ankstyvųjų avangardinių kūrinių ir pradėjo tapyti labiau akademine maniera portretus, natiurmortus, aktus. Jis sukūrė 66 litografijas G. Apolinero „Kaligramų“ iliustravimui. Po karo dalyvavo „antimoderniųjų“ tapytojų parodose, iliustravo A. Mandzonio „Sužadėtinių“ ir „Iliados“ itališkus leidimus. 1960-ųjų pabaigoje pradėjo kurti bronzines skulptūras. Dž. de Kirikas mirė 1978 m. lapkričio 20 d. Romoje. Jo palaikai 1992 m. perlaidoti San Francesco a Ripa bažnyčioje.
1986 m. Romoje įsteigtas Džordžo ir Izos de Kirikų fondas, skirtas saugoti dailininko kūrybinį palikimą. 1998 m. atsidarė Dž. de Kiriko namas-muziejus Palazzetto dei Borgognoni (31 Piazza di Spagna) Romoje, kur dailininkas gyveno paskutinius 30 metų su antrąja žmona Isabella Pakszwer Far (m. 1990 m.). Jis 1930 m. buvo vedęs rusų baleriną ir aktorę Raisą Gurevič Krol, su kuria išsiskyrė 1931 m. jau tuo metu pradėjęs susitikinėti su Isabella Pakszwer Far, kurią vedė 1946 m.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
