Gaubtagyviai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gaubtagyviai arba tunikatai (Urochordata) – chordinių (Chordata) gyvūnų potipis.
Urochordata | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Jūros tulpė (Pyura spinifera) | ||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Kūną gaubia odos epidermio darinys – tunika. Gyvūnai maišo arba statinės formos, nuo 1 mm iki 30-33 cm ilgio. Chorda redukuota, didžiausią kūno dalį užima labai išsipūtusi ryklė. Jutimo organų nėra, būdingi žiediniai raumenys. Virškinimo ir kvėpavimo funkcijas atlieka žiaunaryklė. Pro ją yra košiamas vanduo su maisto medžiagomis. Kraujotakos sistema atvira, ji išnešioja maisto medžiagas. Tikrųjų šalinimo organų nėra. Gaubtagyviai – hermafroditai. Ascidijos dauginasi nelytiškai, salpoms būdingas lytinės ir nelytinės kartos kaita.
Evoliucijos mokslui reikšminga tunikatų lerva, kurios bendras kūno planas plačiai laikomas artimu hipotetiniam visų chordinių protėviui, įskaitant stuburinius.[1] Metamorfozės metu lervos sandara supaprastėja, iš pradžių būvę jutimo organai išnyksta.
Gyvena sūriuose vandenyse, sudaro kolonijas, kai kurios rūšys pavieniui. Tai daugelio žuvų ir banginių maistas.
Gaubtagyviai skirstomi į šias klases:
- Klasė. Ascidijos (Ascidae)
- Klasė. Salpos (Salpae)
- Klasė. Apendikuliarijos (Appendicularia)