Galičas

Galičas (rus. Галич) – miestas Rusijoje, Kostromos srityje, prie Galičo ežero, 121 km į šiaurės rytus nuo Kostromos; rajono centras (bet į jo sudėtį neįeina). Geležinkelių mazgas, plentai į Kostromą, Bujų, Čuchlomą. Mašinų (ekskavatorių ir autokranų gamybos), maisto pramonė (seniau – taip pat odos, baldų, avalynės). Veikia krašto muziejus,^[1] XIV a. moterų vienuolynas, soboras (jame buvo žymi Galičo Motinos ikona, bolševikmečiu dingusi), Šv. Kozmos ir Demiano cerkvė, taip pat keletas nebeveikiančių XVII–XIX a. cerkvių, soborų ir vienuolynų.

Šis straipsnis apie miestą Rusijoje. Apie miestą Ukrainoje skaitykite straipsnyje Haličas (miestas).

Galičas Галич
Miesto reginys
Galičas 58°23′0″ š. pl. 42°21′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kostromos sritis
Įkūrimo data	1159 m.
Gyventojų (2014)	16 922
Plotas	16,5 km²
Tankumas (2014)	1 026 žm./km²
Altitudė	130 m
Vikiteka	Galičas

Istorija

Vietovė gyvenama nuo seno; rastas neolitinis Galičo lobis su varinėmis figūrėlėmis. Laikoma, kad Galičas įkurtas 1159 m. – tai buvo Rostovo-Suzdalės kunigaikštystės šiaurės rytinis taškas, iš kurio vyko Viatkos žemės ir šiaurės kraštų kolonizacija. Miestas greičiausiai kūrėsi merių gyvenvietės vietoje. 1246 m. tapo Galičo kunigaikštystės sostine, bet 1362 m. prijungtas prie Maskvos kunigaikštystės. 1428 m. Galičą buvo apgulę totoriai. Vėliau miestas sukilo prieš Maskvą, bet 1450 m. galutinai prie jos prijungtas. Vėliau miestą buvo užėmę lenkai.

XVII a. augo kaip prekybos su Sibiru, žvejybos centras, ėmė steigtis cerkvės ir vienuolynai. XIX a. klestėjo kailių pramonė. XX a. Galičo kultūrinė reikšmė sumenko, imta vystyti ekskavatorių gamyba.

• 
  Miesto gatvė
• 
  Šv. Bazilijaus cerkvė
• 
  Moterų vienuolynas
• 
  Gaisrinė
• 
  Medinis namas

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 106