Fridtjof Nansen

Fritjofas Nansenas (norv. Fridtjof Nansen, 1861 m. spalio 10 d. Store Frenas prie Kristianijos, dab. Oslas – 1930 m. gegužės 13 d. Lysakeris prie Oslo) – Norvegijos keliautojas, okeanografas, Arkties tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.^[1]

Fridtjof Nansen norv. Fridtjof Nansen
Gimė	1861 m. spalio 10 d. Oslas, Norvegija
Mirė	1930 m. gegužės 13 d. (68 metai) Lysakeris, Norvegija
Sutuoktinis (-ė)	Eva Nansen
Vaikai	Odas Nansenas
Veikla	keliautojas, okeanografas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas
Žymūs apdovanojimai
Nobelio taikos premija
Vikiteka	Fridtjof Nansen
Parašas

Biografija

Fritjofas Nansenas 4-ių metų amžiaus

Nansenas prie įšalusio „Framo“

Mokslinė veikla

1880 m. baigė mokyklą, mokėsi zoologijos Kristianijos universitete, nuo 1897 m. universiteto profesorius. 1902 m. F. Nansenas Kristianijoje įkūrė centrinę okeanografijos laboratoriją. Jis patobulino srovės greičio matavimo metodiką, sukonstravo batometrą, tikslų areometrą.

„Fram“ ekspedicija

1888–1889 m. su O. Svedrupu ir kitais keturiais keliautojais slidėmis perėjo pietinę Grenlandiją iš rytų į vakarus nuo Gyldenveleso fiordo iki Ameraliko fiordo ir nustatė, kad salą dengia ledynai. 1893 m. su O. Svedrupu laivu „Fram“ išplaukė iš Kristianijos, tikėdamiesi pasinaudodami jūrų srovėmis ir ledų dreifu pasiekti Šiaurės ašigalį. 1893 m. rugsėjo mėn. į šiaurės vakarus nuo Naujojo Sibiro salų laivas įšalo ir ėmė dreifuoti į šiaurės vakarus, artėdamas prie Šiaurės ašigalio. Po metų laivas pasiekė 83°24' šiaurės platumos, tačiau pakeitė kryptį. F. Nansenas, supratęs, kad laivu ašigalio nepasieks, laivui vadovauti paliko O. Svedrupą, o pats 1895 m. kovo mėn. su F. H. Johansenu (1867–1913) šunimis kinkytomis rogėmis patraukė ašigalio link. Po trijų savaičių pasiekę 86°14' platumą, turėjo pasukti atgal. Liepos mėn. keliautojai pasiekė Prano Juozapo žemę ir liko žiemoti. 1896 m. pavasarį iškeliavo į pietvakarius, norėdami pasiekti Špicbergeną, bet birželio mėn. juos netikėtai surado F. Džaksono britų ekspedicija, su kuria jie 1896 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Norvegiją. Beveik tuo pačiu metu grįžo ir iš ledo netoli Špicbergeno išsilaisvinęs laivas „Fram“. Dreifo metu atlikti tyrimai paneigė nuomonę, kad Arkties vandenynas seklus, buvo surasta netgi didelių gelmių, nustatyta vandenyno vandens masių struktūra, atrasta Žemės sukimosi įtaka ledų judėjimui.

Politinė veikla

1906–1908 m. F. Nansenas – pirmasis Norvegijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje, po Pirmojo pasaulinio karo – Norvegijos delegatas Tautų Sąjungoje, nuo 1921 m. rugpjūčio mėn. Tautų Sąjungos Vyriausiasis pabėgėlių komisaras. Siekdamas padėti rusų pabėgėliams, po 1917 m. Spalio perversmo palikusiems tėvynę, įsteigė specialų dokumentą – pabėgėlių identifikacinę kortelę, kuri pradėta vadinti „Nanseno pasu“. 1921 m. organizavo pagalbą badaujantiems Pavolgio gyventojams. Jis organizavo pabėgėlių perkėlimą ir priėmimą po 1922 m. Turkijos ir Graikijos karo, dalyvavo paramos operacijose 1924 m. perkeliant armėnų kilmės asmenis iš Sirijos.

Įvertinimas

• 1922 m. apdovanotas Nobelio taikos premija
• Jo vardu pavadinti:
  • Nanseno kalnas, Tian Šanis;
  • Nanseno sąsiauris, Kanada;
  • Nanseno fiordas, Grenlandija;
  • Nanseno dubuma, Arkties vandenynas.
• Įsteigtas Nanseno pabėgėlių apdovanojimas.

Bibliografija

• Slidėmis per Grenlandiją, 1890 m.
• Eskimų gyvenimas, 1891 m.
• Framas keliauja į ašigalį, 1897 m.
• Norvegijos šiaurės poliarinė ekspedicija, 1893–1896. Tyrimų rezultatai, 1900–1906 m.
• Kelionė po Sibirą, 1914 m.

Šaltiniai

1. Nansen Fridtjof (Fritjofas Nansenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 42 psl.