Fiolkerzamai

Fiolkerzamai (vok. von Fölkersahm; vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, lenk. Felkerzamb, rus. Фёлькерзамы) – Baltijos šalių bajorijos, vokiškų šaknų turinti LDK kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų.^[1][2]

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Fiolkerzamai
Kilmė	Vokiečių
Pradininkas	Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen)
Titulas	Baronai
Laikotarpis	1620–dabar
Šalys	LDK Rusijos imperija
Dvarai	Kalkūnų dvaras, Laukesos dvaras, Papenhofo dvaras, Rūjienos dvaras, Stelmužės dvaras, Velkių dvaras

Istorija

Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone Žemutinėje Saksonijoje.^[3] 1432 m. Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki 1816 m.

Pagrindinis Velkių dvaro pastatas

Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė 1557 m.), kilęs iš Kuršių nerijos ir 1519 m. įsigijęs Kalkūnų dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūrijoje. 1559 m. sausį Frydrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Fiolkerzamas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos katedroje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., 1854 m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o 1747 – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas (1601–1665) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas (1712–1791) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas (1759–1810) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas (1766–1848) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą.

Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu

Žymesni giminės atstovai

• Melchior von Fölckersam (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. Kalkūnuose, (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Jelgavoje (iki 1917 m. Mintauja, latv. Mītava, vok. Mitau) – Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje.

• Otto Friedrich von Fölkersahm (lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego, 1641 m. – 1705 m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys.^[4]

Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras.

• Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas (vok. Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm, latv.Hamilkārs fon Felkerzāms * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas.

• Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, 1846 m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki Cušimos mūšio.

• Arminas fon Fiolkerzamas (rus. Армин Евгеньевич фон Фелькерзам, vok. Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm (1861–1917). Dailininkas, meno istorikas, genealogas, kolekcionierius.

• Hansas Henningas von Fölkersambas (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras.

• Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam (1914 m. gruodžio 20 d. – 1945 m. sausio 21 d.) SS šturmbanfiureris, žvalgas, diversantas. 1933 m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo 1940 m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys.

SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.

Stelmužės dvaras

Pagrindinis straipsnis – Stelmužės dvaras.

Nuo 1727 m. Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai – baronai Fiolkerzamai (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). 1764 m. dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807–1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą.

Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“

^{[5] [6]}

Literatūra

• Baltische Historische Kommission (Hrsg.): Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm) In: BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital. Göttingen 2012
• Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o. J., S. 235–254
• Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, S. 479–496
• Голубев Е. Фон Фёлькерзамы
• Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|nuoroda= http://gajl.wielcy.pl/herby_user_herb.php?lang=pl&herb=felkerzamb}}
• Официальный сайт рода Богомольцев
• Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland. Band 1. Görlitz 1929, S. 495
• Julius von Eckardt: Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben. Jonck und Poliewsky, Riga 1908.
• Šablonas:ADB
• Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: Baron Hamilkar von Fölkersahm. Riga 1907.
• R. W. Baron Stael Von Holstein: Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907). Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5.
• Theodor Heuss: Der livländische Mirabeau. In: Ders.: Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte. Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5.
• Alexander Tobien: Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus. Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41.
• Georg von Krusenstjern: Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen. Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt).
• Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8.
• Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2.
• Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3.
• Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5.
• Otto Fryderyk Felkerzamb // Minakowski M.J. Genealogia potomków Sejmu Wielkiego.

Šaltiniai

2. Felkerzamb // Niesiecki, Kasper. Herbarz Polski / wyd. J.N. Bobrowicz. — Lipsk, 1839-1845. — t. 4. — s. 20.
3. [Голубев Е. Фон Фёлькерзамы Šablonas:V]
4. Otto Fryderyk Felkerzamb // Minakowski M.J. Genealogia potomków Sejmu Wielkiego.
5. Dvaro aprašymas^{[neveikianti nuoroda]}
6. Polski Słownik Biograficzny.