![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/cb/Jacopo_Pontormo_-_Portrait_of_Two_Friends_-_WGA18109.jpg/640px-Jacopo_Pontormo_-_Portrait_of_Two_Friends_-_WGA18109.jpg&w=640&q=50)
Draugystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Draugystė – abipusiu prieraišumu grįsti žmonių tarpusavio santykiai,[1] kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Būti draugu ar drauge – artimesnė tarpasmenininių santykių forma nei būti pažįstamu, kaimynu, bendraklasiu ar bendradarbiu.
Kitos reikšmės – Draugystė (reikšmės).
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/cb/Jacopo_Pontormo_-_Portrait_of_Two_Friends_-_WGA18109.jpg/640px-Jacopo_Pontormo_-_Portrait_of_Two_Friends_-_WGA18109.jpg)
XIX a. pab. draugystė pradėta tyrinėti etnografijoje, psichologijoje, sociologijoje, apibrėžta kaip žmonių tarpusavio santykių tipas, kuris siejasi su visuomenės socialine struktūra.[2]
Kai kuriose kultūrose draugystės sąvoka apsiriboja nedideliu skaičiumi labai artimų santykių (pvz., baltų ir slavų visuomenėse). Tuo tarpu kitose šalyse, pavyzdžiui, anglosaksiškose, ypač JAV ir Kanadoje, žmogus gali turėti daug draugų, o du artimiausi draugai įvardinami gerais draugais (angl. good friend) ar geriausiais draugais (angl. best friend).
Kartais daroma skirtis tarp draugų ir šeimos („šeima ir draugai“), o kartais – tarp draugo ir mylimojo. Riba tarp pastarųjų nėra aiški (angl. friends with benefits; draugai su „privalumais“). Pastarasis terminas apibūdina neįpareigojančius, tačiau neatsitiktininius lytinius santykius.[3] Populiariojoje kultūroje yra atsiradęs terminas draugų zona (vertinys iš angl. friend zone), nusakantis aiškią ribą tarp draugo ir meilužio (taip pat sk. meilė be atsako). T. y. draugai tarp kurių niekada jokių lytinių ar romantinių santykių nebuvo.[4][5]
Vaikystėje draugystės supratimas dažniausiai labiau orientuotas į tokias sritis, kaip bendra veikla, fizinis artumas ir bendri lūkesčiai.[6] Šios draugystės suteikia galimybę žaisti ir išmokti savireguliacijos. Dauguma vaikų draugystę linkę sieti su dalinimusi, todėl vaikai labiau linkę dalytis daiktais su kuo nors, ką laiko draugu ar drauge.[7][8] Bręsdami vaikai tampa mažiau egocentriški ir ima geriau suvokti kitus. Įgiję gebėjimą įsijausti į savo draugus jie mėgsta žaisti grupėse. Dažna vėlesnės vaikystės patirtis – bendraamžių atstūmimas. Artimų draugysčių užmezgimas ankstyvoje vaikystėje padeda vaikui geriau prisitaikyti visuomenėje vėlesniais metais.[7]