Dotnuvėlė

Dotnuvėlė – upė Vidurio Lietuvoje, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, Nevėžio dešinysis intakas. Ištakos netoli Baisogalos. Teka pietryčių kryptimi per Skėmius, Gudžiūnus, Akademiją, Dotnuvą (netoli jos įkurtas Dotnuvėlės kraštovaizdžio draustinis). Įteka į Nevėžį Kėdainiuose, 59 km nuo žiočių.

Dotnuvėlė
Dotnuvėlė Kėdainiuose
Ilgis	60,9 km
Baseino plotas	192,7 km²
Vidutinis debitas	0,8 m³/s
Ištakos	Radviliškio rajonas
Žiotys	Nevėžis
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Dotnuvėlė

Intakai:

• kairieji – Stabė, Trasinė;
• dešinieji – Rimšupys, Virgupis, Srautas, Lielupys, Kačupys.

Slėnis 350–500 m pločio. Aukštupio vaga sureguliuota. Sausomis vasaromis vietomis vidurupis ir intakai išdžiūsta, žiemą dažnai užšąla iki dugno. Srovės greitis 0,2-0,9 m/s, vidutinis nuolydis 121 cm/km^[1]. Keturiose vietose patvenkta: ties Pilioniais (Mantviliškio tvenkinys, 75 ha), Bokštais, Dotnuva (Akademijos tvenkinys, 35 ha) ir Kėdainiais (5 ha).

Anksčiau upė vadinosi Dotnava. Jos etimologija neaiški, siejama su indoeuropietiška šaknimi *dā- („skystas, takus, tekėti“) bei su ja susiję skr. दानु = IAST: dānu („skystis, varvėjimas, rasa“), av. dā-nu- („upė, srovė“), oset. дон („vanduo, upė“), taip pat vediniai arm. tamuk („drėgnas, šlapias“), het. dame(n)k- („apie pliaupiantį lietų“). Baltų kalbų vandenvardžiai, prasidedantys da-, do-, gali būti taip pat šios šaknies variacijos^[2].

• 
  Dotnuvėlės tvenkinys Kėdainių Centriniame parke
• 
  Dotnuvėlė ties Babėnų pakraščiu
• 
  Dotnuvėlė ties Pilioniais
• 
  Dotnuvėlė ties Dotnuva

Šaltiniai

1. Algirdas Rainys. Dotnuvėlė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 447
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.