Didžioji savaitė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Didžioji savaitė – paskutinė savaitė prieš Velykas. Kiekvienais metais šios datos laikas skirtingas dėl to, kad skiriasi pavasario lygiadienio skaičiavimas pagal Julijaus ir Grigaliaus kalendorius. Didžiosios savaitės atsiradimas liturginiame kalendoriuje siejamas su pirmaisiais įrašais bažnytinėse knygose III–IV amžiuose, kur buvo raginama tikintiesiems susilaikyti nuo linksmybių, mėsos valgymo ir pan.[1]
Visos Didžiosios savaitės dienos įvardijamos Didžiosiomis, nes prisimenami didieji bažnyčios įvykiai. Tai ir stebuklai, kuriuos padarė Išganytojas, ir garsioji Paskutinė vakarienė, per kurią Judas išdavė Kristų, ir Kristaus nuteisimas, jo atvedimas į Golgotą ir nukryžiavimas, kurį tikintieji prisimena Didįjį penktadienį.